Restorano „Chef the Viking“ direktorius Vylius Blauzdavičius sako, kad per daug nesibaimina dėl PVM lengvatos panaikinimo.
„Taip, nebus lengva, bet prie to reikės prisitaikyti. Tiesiog reikia eiti toliau ir stengtis“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė V.Blauzdavičius.
Tačiau ne visi restoranų atstovai į pokyčius reaguoja taip ramiai. Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė negaili kritikos sprendimui panaikinti lengvatą maitinimo įmonėms ir sako, kad dalis restoranų bus priversti užsidaryti.
„Per pirmą pusmetį matėme 130 bankrotų, vis tiek kažkas neišsilaiko, produktai brango, energija brango, įmonės įsiskolino, tai dabar bus masinė bankrotų lavina“, – prognozavo ji.
Visgi ekonomistas Algirdas Bartkus laikosi kiek kitokios nuomonės.
„Kad prasidėtų masinė užsidarymų lavina, mažai tikėtina, tačiau jiems visiems turėtų šiek tiek smuktelti apyvarta fizinėmis apimtimis, jie turėtų šiek tiek mažiau parduoti. Ko mažiau jie parduos, galime pabandyti identifikuoti: dienos pietų jie praktiškai parduos tiek pat, bet prie dienos pietų žmonės dažnai išgeria kavos ir suvalgo kokio pyrago, tai jų bus parduodama pastebimai mažiau“, – dėstė A.Bartkus.
Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė taip pat teigia, kad norėdami išsilaikyti, restoranų savininkai neturės kitos išeities kaip tik kelti kainas.
Tačiau ne visi verslininkai mano skubėsiantys branginti maistą.
„Šitame sektoriuje dirba labai daug žmonių. Jeigu mes pakelsime kainas, pradės eiti mažiau žmonių, automatiškai reikės atleidinėti personalą“, – manė V.Blauzdavičius.
Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad sprendimas nuo kitų metų panaikinti PVM lengvatą maitinimo įstaigoms buvo apgalvotas, esą pratęsti lengvatą būtų nesąžininga viso viešojo sektoriaus atžvilgiu.
„Ir sporto klubams, ir atlikėjams terminuotas lengvatos galiojimas baigėsi gerokai anksčiau, tačiau vienas sektorius tapo privilegijuotas, Seime gavęs užtarimą ir lengvata buvo pratęsta iki šių metų pabaigos. Tas terminas baigėsi, jau prieš pratęsdami nebematėme ekonominio pagrindo, kodėl tą reikia daryti“, – pabrėžė M.Lingė.
E.Šiškauskienė primena, kad mokesčių lengvata padėjo mažinti šešėlinį šio sektoriaus darbą.
„Visos 23 Europos šalys, kurios taiko sumažintą PVM maitinimo įmonėms, nemato kito kelio, kaip išskaidrinti ir iš šešėlio ištraukti įmones. Nėra kito kelio, niekas gudriau nesugalvojo“, – kalbėjo pašnekovė.
„Didžioji dalis Europos sąjungos valstybių turi savo perskirstomą BVP lygį per biudžetą, gerokai didesnį nei Lietuvos. Mes esame praktiškai priešpaskutinėje vietoje. Vadinasi, tos šalys, kurios turi galimybę, pavyzdžiui, 40 proc. biudžeto perskirstymą, jos turi, matyt, ir daugiau manevro laisvės įvairiomis lengvatomis padėti“, – sakė M.Lingė.
Pasak A.Bartkaus, maitinimo įstaigų ateitis priklausys nuo to, kaip keisis ekonomikos situacija šalyje.
„Jeigu infliacija pas mus nebeaugs, tai reiškia, infliacijos tempas išliks žemas, stabilus, gyventojų realios pajamos pradės atsistatyti, atsistatys kavinių paklausa. Bet jei negatyvios tendencijos išliks ir toliau, tai sunkumai yra užprogramuoti“, – teigė ekonomistas.
Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės teigimu, labiausiai dėl PVM lengvatos panakinimo nukentės ne restoranai, o darželių, mokyklų ar kitų panašių įstaigų valgyklos.
