Pastaruoju metu Pekinas stengiasi paskatinti verslo aktyvumą šalyje, kuri nuo nulinio COVID-19 politikos atsisakymo grumiasi su nekilnojamojo turto krize ir silpnesniu vartojimu.
Pasak Kinijos Generalinės muitinės administracijos, eksportas, kuris jau ilgą laiką yra vienas iš pagrindinių augimą skatinančių veiksnių, praėjusį mėnesį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, nusmuko 6,4 proc.
„Bloomberg“ apklausti ekonomistai prognozavo kur kas mažesnį susitraukimą, prilygstantį 3,5 proc.
Neatsižvelgiant į trumpą atsigavimą kovo ir balandžio mėnesiais, eksportas nuo praėjusio spalio nuolat smunka.
„Eksporto augimas išliko vangus, Jungtinėse Valstijose ir Europoje sulėtėjus ekonominiam impulsui“, – nurodė Zhang Zhiwei iš „Pinpoint Asset Management“ ir pridūrė, kad ateinančiais mėnesiais veikiausiai toliau bus fiksuojama silpna išorinė paklausa.
Nepaisant to, importas paaugo 3 proc., kai buvo numatomas 5 proc. susitraukimas.
Importo apimčių padidėjimas gali būti laikomas ženklu, kad Kinijoje stiprėja vidaus paklausa. Visgi Zhang Zhiwei sakė naujienų agentūrai AFP, jog vien importo nepakanka, kad būtų galima kalbėti apie vidaus paklausos gerėjimą, ir atkreipė dėmesį į kitus rodiklius, tokius kaip mažmeninė prekyba.
„Tačiau fiskalinei politikai tapus aktyvesne, ateinančiais mėnesiais galimas vidaus paklausos atsigavimas“, – pažymėjo jis.
Kinijos ekonomika trečią ketvirtį fiksavo nuosaikų augimą. Pekinas siekia, kad valstybės bendrasis vidaus produktas 2023 metais išaugtų 5 proc.
Pekinas praėjusį mėnesį pranešė, kad, siekiant paskatinti išlaidas infrastruktūrai, bus išleista beveik 1 trln. juanių (129 mlrd. eurų) vertės valstybės skolos vertybinių popierių. Be to, šalis pristatė tikslines skatinimo priemones įvairiems sektoriams, įskaitant su sunkumais susiduriančią nekilnojamojo turto rinką.
Liepą Kinija pirmą kartą nuo 2021 metų registravo defliaciją, tačiau rugpjūtį nežymiai atsigavo. Nepaisant to, analitikai perspėja, kad ateinančiais mėnesiais vis dar galimas šio reiškinio pasikartojimas.
