„Nors bankai vis dar santūriai vertina ekonomines perspektyvas ir norimą prisiimti riziką, atsiranda rinkos dalyvių, kurie prognozuoja, kad paskolų paklausa didės. Skolinimo standartai ir sąlygos stabilizavosi ir iš esmės nekinta“, – sako Viktorija Grybauskaitė, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausioji ekonomistė.
Apklausos dalyvių teigimu, būsto paskolų paklausą vis dar labiausiai veikia išaugęs palūkanų normų lygis. Šių paskolų paklausa mažėja jau keturis ketvirčius iš eilės, tačiau atsiranda pavienių bankų, teigiančių, kad paskolų būstui įsigyti paklausa didėjo.
Vartojimo ir kitų paskolų paklausos augimą nurodė ketvirtadalis apklausoje dalyvavusių ir šias paskolas teikiančių bankų. Šių paskolų paklausai teigiamą įtaką darė palankesnė skolinimosi kaina ir aktyvi atskirų bankų rinkodara mažesnių paskolų atžvilgiu. Išaugusio palūkanų normų lygio įtaka naujų vartojimo paskolų palūkanoms buvo gerokai mažesnė nei naujų būsto paskolų palūkanoms.
Pavyzdžiui, nuo 2022 m. birželio mėn., prieš pradedant Europos Centriniam Bankui didinti pagrindines palūkanų normas, naujų vartojimo paskolų palūkanos padidėjo maždaug dešimtadaliu – nuo 8,6 iki 9,6 proc. Atitinkamu laikotarpiu naujų paskolų būstui įsigyti palūkanos pakilo beveik trigubai – nuo 2,2 iki 5,8 proc. Be to, gyventojams dėl vartojimo paskolų palūkanų yra aiškiau – jos paprastai yra fiksuotos iki kredito termino pabaigos.
Apklausos duomenimis, per ketvirtį skolinimo standartai gyventojams iš esmės nekito, tačiau jie tebėra sugriežtėję, palyginti su 2021 m. fiksuotu lygiu. Bankų teigimu, pastaruosius kelis ketvirčius skolinimo būstui įsigyti standartus vartotojams naudinga linkme pradeda veikti konkurencinis spaudimas. Vartojimo paskolų segmente standartai ir toliau griežtėjo, tačiau pastaruosius kelis ketvirčius taip teigia tik pavieniai bankai, o pagrindinė to priežastis ir toliau buvo rizikos vertinimas. Namų ūkių finansinę padėtį bankai vertina kaip gerą arba vidutinę, tačiau daugiau apklausos dalyvių nurodė, kad namų ūkių finansinės perspektyvos yra blogėjančios.
Skolinimo įmonėms tendencijos – panašios į būsto paskolų. Naujų paskolų paklausa mažėja jau keturis ketvirčius iš eilės, o skolinimo standartų griežtinimas iš esmės jau yra pasibaigęs. Vis dėlto bankai prognozuoja, kad naujų paskolų įmonėms paklausa dar truputį sumažės. Vertindami atskirų verslo sektorių finansinę būklę, trečdalis respondentų statybos įmonių finansinę padėtį vertino kaip blogą, o penktadalis taip teigė apie apdirbamosios gamybos įmones. Santūriausiai vertinamos ir pastarojo sektoriaus finansinės perspektyvos. Kitų sektorių finansinė padėtis daugiausia įvertinta vidutiniškai arba gerai, iš jų palankiausiai įvertintos miškininkystės ir prekybos įmonės – daugiau nei pusė bankų teigė, kad jų finansinė padėtis yra gera arba labai gera.
Daugiau nei pusė respondentų nurodė riboję paskolų teikimą viešbučių ir restoranų sektoriui, kuris labiausiai nukentėjo per pandemiją. Trečdalis apklausoje dalyvavusių bankų teigė riboję skolinimą statybos ir nekilnojamojo turto (NT) sektoriui. Pagrindinė ribojimo priežastis ir toliau buvo bendra ekonominė situacija – taip teigė daugiau nei pusė respondentų.
Lūkesčiai dėl gyvenamojo NT kainų augimo tebėra suprastėję – dauguma bankų prognozuoja, kad būsto kainos 2024 m. sumažės, tačiau reikšmingų korekcijų nesitikima. Beveik pusė bankų tikėjosi iki 5 proc. siekiančio senos statybos būstų kainų mažėjimo ateinančiais metais, o trečdalis teigė, kad jos galėtų mažėti ir iki 10 proc. Naujos statybos būstų kainų mažėjimo iki 5 proc. tikisi daugiau nei pusė bankų, o vienas bankas nurodė galimą kainų susitraukimą iki 10 proc. Panašūs lūkesčiai ir dėl komercinio NT kainų – dauguma bankų nurodė, kad komercinio NT kainos mažės iki 5, o vienas – daugiau nei 10 proc.
