„Kiek prarastų yra labai sudėtinga pasakyti. Žinome tik dabartinę įšaldytą sumą. Šiuo atveju, ta mokestinė priemonė, jų yra keturios ir jos susietos tarpusavyje. Jeigu jų nepavyktų įgyvendinti, ta suma aišku didėtų ir ji būtų ženkliai didesnė nei dabartinė suma – 26 mln. eurų., tai galėtų būti dešimtimis kartų ar dar didesnė suma“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.
„Bet Komisija nėra paskaičiavusi, kiek tai galėtų būti, nes tai priklausys dalinai ir nuo Lietuvos pateiktos pozicijos. Matėme, kokia eilė šalių narių, įskaitant ir Lietuvą, keitė savo planus, pateikė kažkokias alternatyvas. Šiuo atveju tai nėra baigtinis procesas, kad šiandien galėtume pasakyti, jog yra padėtas taškas ir išeities iš šios situacijos nėra“, – aiškino jis.
Tikisi, kad Vyriausybei pavyks „suklijuoti lėkštes“ ir Lietuva nepraras lėšų
V. Sinkevičius tikino matąs, kad šiuo metu politinės valios priimti Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymui nėra, tačiau jis viliasi, kad Vyriausybei bei valdančiajai daugumai pavyks „suklijuoti lėkštes“ ir rasti valios reformų įgyvendinimui.
„Matome, kad politinės valios priimti siūlomam NT mokesčiui nėra, bet aš noriu tikėti, kad valdančioji dauguma prisiims atsakomybę už planą, kurį jie parengė ir pristatė bei įsipareigojo įgyvendinti“, – sakė EK narys.
„Tikiuosi, kad tas lėkštes pavyks suklijuoti ir Lietuva nebus iš tų valstybių, kuri praras jai skirtas lėšas. Noriu tikėti, kad Lietuva, Vyriausybė ir Seimas, valdančioji dauguma, suklijuos lėkštes ir ras politinės valios įgyvendinti savo pateiktas reformas“, – dėstė eurokomisaras.
ELTA primena, kad Europos Komisija (EK) spalio pabaigoje priėmė teigiamą iš dalies pakeisto Lietuvos RRF plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, vertinimą. Tačiau į Lietuvos prašymą dėl mokesčių reformos kol kas neatsižvelgta.
Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.
Europos Sąjungos Tarybai pritarus, Lietuva galėtų gauti 150 mln. eurų išankstinį finansavimą „REPowerEU“ lėšomis. Pagal RRF Lietuva 2021 m. rugpjūtį jau gavo 289 mln. eurų išankstinį finansavimą, o 2023 m. gegužę – 542 mln. eurų pirmąją išmoką. Komisija kol kas yra įšaldžiusi 26 mln. eurų iš pirmojo RRF mokėjimo lėšų.
Lapkričio pradžioje vykęs Vyriausybės pasitarimas, kurio metu buvo aptariamas EK sprendimas dėl „Naujosios kartos Lietuvos“ plano keitimo ir papildymų, sulaukė dėmesio viešojoje erdvėje – pasitarimo metu nebuvo išvengta premjerės Ingridos Šimonytės ir ministrės Aušrinės Armonaitės apsižodžiavimo.
Pasitarime nutarta, kad Vyriausybė teiks „Naujosios kartos Lietuvos“ planą nepaisant to, kad su EK nepavyko sutarti nukelti su mokestinėmis pertvarkomis susijusių rodiklių įgyvendinimo. I. Šimonytė nurodė, kad EK pateikė visus argumentus, tačiau ekonomikos ir inovacijų ministrė ragino tęsti derybas su Briuseliu.
Politikėms diskutuojant Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė stebėjosi premjerės jai keliamais klausimais.
„Aš nelabai suprantu, kodėl čia vyksta, net nežinau tokio žodžio“, – kalbėjo A. Armonaitė, o jos mintis pratęsė premjerė, užsiminusi apie „lėkščių daužymą“.
