Numatyto biudžeto svarstymo – nebus: netikėtai išbraukė iš Seimo darbotvarkės

Antradienį iš Seimo plenarinių posėdžių buvo išbrauktas pirmasis 2024 m. valstybės biudžeto svarstymas.

Antradienį iš Seimo plenarinių posėdžių buvo išbrauktas pirmasis 2024 m. valstybės biudžeto svarstymas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Antradienį iš Seimo plenarinių posėdžių buvo išbrauktas pirmasis 2024 m. valstybės biudžeto svarstymas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Ignas Dobrovolskas

Nov 14, 2023, 10:22 AM, atnaujinta Nov 14, 2023, 10:41 AM

Už tokį opozicinės Darbo partijos frakcijos siūlymą balsavo 63, prieš – 53, susilaikė 6 parlamentarai.

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis pateikęs siūlymą tikino, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) išvada dėl biudžeto neatitiko parlamento statute keliamų reikalavimų.

„Turime šiokį toki „konfūzą“ dėl biudžeto svarstymo. Biudžeto ir finansų komiteto išvada, kurią jie yra suformulavę, neatitinka Seimo statute keliamų reikalavimų. (...) BFK išvadą surašė nesvarstęs kitų komitetų siūlymų, tiesiog nusprendė grąžinti Vyriausybei svarstymui. Tokia komiteto išvados formuluotė neatitinka Seimo statute įrašytų reikalavimų“, – plenarinio posėdžio metu teigė A. Mazuronis.

Tuo tarpu BFK pirmininkas Mindaugas Lingė aiškino, kad tokios komiteto išvados yra įprasta praktika, o siūlymai biudžetui yra nepagrįsti finansiniais šaltiniais.

„Komitetas išvadą yra apvarstęs, užregistravęs ir labai gaila, kad Seimo senbuviams reikia priminti tokius elementarius dalykus, kur turbūt visose kadencijose tokios formuluotės, kokias naudoja ir šio komiteto išvada, registravo, apsvarstė ir pateikė Seimui“, – sakė M. Lingė.

Už siūlymą balsavo du „laisviečiai“

Siūlymas išbraukti biudžeto svarstymą iš antradienio darbotvarkės buvo priimtas opozicijos frakcijų atstovų ir dviejų „laisviečių“, Ievos Pakarklytės ir Tomo Vytauto Raskevičiaus dėka. Jeigu minėti du parlamentarai būtų balsavę prieš arba susilaikę, tuomet dėl siūlymo būtų reikėję perbalsuoti.

Antradienį Seime buvo numatyta pirmąkart svarstyti 2024 metų valstybės biudžeto projektą.

Jis Seimui pateiktas spalio 10 d., parlamentarų bei institucijų siūlymų suma sudaro per 1,3 mlrd. eurų, didžiausias sumas siūlant skirti kelių infrastruktūrai.

Svarstymo metu savo išvadas pateiks parlamento Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), nuomones ir pastabas taip pat pateiks kiti komitetai, frakcijos, Seimo nariai.

Po pirmojo svarstymo biudžeto projektas grąžinamas jį teikusiai Vyriausybei tobulinti.

Daugiausiai lėšų siūloma moksliniams tyrimams, keliams, pedagogų algoms

Parlamento Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių grupė siūlo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloms 2024 metams numatyti papildomai 245 mln. eurų finansavimą – tai vienas daugiausiai lėšų reikalaujančių pasiūlymų.

Asociacija „Lietuvos keliai“ siūlo kitų metų biudžete Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirti 217 mln. eurų didesnę sumą negu šiuo metu yra numatyta.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga siūlo numatyti papildomų lėšų mokytojų, mokslo ir studijų darbuotojų darbo užmokesčiui didinti nuo 2024 m. sausio 1 d. – 15 proc., o nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – dar 15 proc. Siūlomas lėšų šaltinis – dėl nenumatytų aplinkybių (nutrauktų paslaugų sutarčių ir kt.) nepanaudoti asignavimai arba skolintos lėšos. Šiam pasiūlymui įgyvendinti reiktų 107 mln. eurų.

Praeitą savaitę Seimo BFK svarstė pasiūlymus 2024 m. valstybės biudžeto projektui ir balsų dauguma nusprendė perduoti sprendimą tiek dėl institucijų, tiek dėl parlamentarų siūlymų Vyriausybei.

Skola – 39,8 proc., deficitas – 2,9 proc.

Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, jog valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.

Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad ES šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.

Koalicijos partneriai „laisviečiai“ kelia klausimus dėl neformalaus ugdymo krepšeliui vaikų būreliams ir didesnio finansavimo švietimo sričiai. Tuo metu opozicijos atstovai yra nepatenkinti, jų teigimu, pernelyg menku numatytu finansavimu kelių infrastruktūrai.

Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų, tuo metu Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymui kitų metų biudžete planuojami 715,3 mln. eurų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.