Ekonomistas prognozuoja, kaip gyvensime kitąmet: numatė, kada ekonomikos ners į recesiją

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad Lietuvos ekonomikos prognozės šiems metams nesikeičia – bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks 0,3 proc. Tuo metu, pasak jo, 2024 m. Lietuvos BVP augs 1,2 proc., o metinė infliacija, kuri šiuo metu yra apie 2,8 proc., jau kitais metais turėtų kristi žemiau 2 proc.

N.Mačiulis.<br>V.Skaraičio nuotr.
N.Mačiulis.<br>V.Skaraičio nuotr.
N.Mačiulis pristatė ekonomikos apžvalgą „Kokios pagrindinės pasaulio ekonomikos tendencijos tikėtinos 2024 metais?“<br>G.Bitvinsko nuotr.
N.Mačiulis pristatė ekonomikos apžvalgą „Kokios pagrindinės pasaulio ekonomikos tendencijos tikėtinos 2024 metais?“<br>G.Bitvinsko nuotr.
N.Mačiulis pristatė ekonomikos apžvalgą „Kokios pagrindinės pasaulio ekonomikos tendencijos tikėtinos 2024 metais?“<br>R.Danisevičiaus nuotr.
N.Mačiulis pristatė ekonomikos apžvalgą „Kokios pagrindinės pasaulio ekonomikos tendencijos tikėtinos 2024 metais?“<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Žygimantas Šilobritas

Nov 15, 2023, 10:57 AM, atnaujinta Nov 15, 2023, 1:57 PM

„Lietuvos ekonomika šiais metais turėtų susitraukti keliomis dešimtosiomis procentinio punkto, prognozės nekeičiame“, – teigė N. Mačiulis.

Ekonomistas tikino, kad nors Lietuvos bankas prognozuoja 3 proc. infliaciją 2024 m., „Swedbank“ vertinimu, ji nesieks 2 proc.

„Mūsų prognozės išsiskiria su Lietuvos banko prognozėmis“, – pabrėžė jis.

N. Mačiulis pastebėjo, kad žvelgiant į infliacijos poveikį, egzistuoja nemažas skirtumas tarp prekių ir paslaugų pabrangimo. Anot jo, prekės tarp 2022 m. ir 2023 m. spalio pabrango 1,9 proc., o paslaugos – 7,7 proc.

Taip pat, anot jo, analizuojant 2 metų pokytį visi maisto produktai Lietuvoje pabrango 41 proc., o dabartinė maisto kaina didesnė nei Europos Sąjungos vidurkis.

„Swedbank“ ekonomistas prognozuoja, kad kitais metais užimtumas šiek tiek sumažės, o nedarbo lygis sieks 7,1 proc.. Pasak jo, vidutinis atlyginimų augimas sulėtės iki 8,5 proc., o 2025 metais – iki 6,2 proc.

Pasak N. Mačiulio, šalies prekių ir paslaugų eksportas 2023 m. turėtų sumažėti 2.8 proc. (anksčiau prognozuota 2,5 proc.), o 2024 m. augti 2,5 proc. (anksčiau prognozuota 2,8 proc.).

Taip pat ekonomistas teigė, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) pirmą kartą palūkanų normas sumažins balandį, o 2024 m. pabaigoje jos sieks 2,5 proc. To priežastys, jo teigimu, bus euro zonoje smarkiai kritusi infliacija, kai kuriose valstybėse pasiekusi defliacinį lygį, bei ekonomikos stagnacija ar net susitraukimas.

Ekonomistas teigė, kad 2024 m. tiek JAV, tiek euro zona atsidurs recesijoje. Pasak jo, nors šis nuosmukis nebūtinai bus ilgalaikis, bet nebeliko veiksnių, kurie palaikė JAV augimą ir tam tikrą stabilumą kai kuriose euro zonos valstybėse. Jis prognozuoja, kad JAV ekonomika šiemet augs 2,4 proc., o euro zonos BVP padidės vos 0,4 proc., o 2024 m. atitinkamai vos po 0,8 proc. ir 0,2 proc.

Abejotina, ar reikės peržiūrėti biudžetą

„Swedbank“ vertinimu, Lietuvos biudžeto deficitas 2024 m. bus apie 2,6 proc., o 2025 m., po rinkimų sumažėjus spaudimui ir geriau sekantis ekonomikai, sieks iki 2,2 proc. Pasak N. Mačiulio, dabartinė Vyriausybė vykdo konservatyvią fiskalinę politiką, tad net prognozuojant mažesnį biudžeto surinkimą peržiūros neprireiktų.

„Prognozuojame mažesnį biudžeto deficitą, nei prognozuoja Finansų ministerija ir Lietuvos bankas. Ką mes matome – kad valstybės finansai projektuojami ypač konservatyviai ir valstybė iš tikro nesugeba išleisti finansų, kuriuos projektuoja. Tai labai maža tikimybė, kad reikės koreguoti biudžetą“, – aiškino N. Mačiulis.

„Sunku įsivaizduoti aplinkybes, prie kurių reikėtų peržiūrėti biudžetą“, – pabrėžė jis.

Ekonomistas paminėjo, kad vienintelis atvejis, kada įmanomas 3 proc. deficito viršijimas – bendras euro zonos nuosmukis, bet esant tokioms sąlygoms Mastrichto kriterijus viršytų daugelis valstybių.

„Labai tikėtina, kad tokiu atveju 3 proc. deficito kartelę viršytų daugelis ES valstybių ir dėl to nieko nenutiktų“, – tikino jis.

Lietuvoje fiksuojamas rekordinis dirbančiųjų kiekis

Pasak N. Mačiulio, šiuo metu Lietuvoje yra 1,472 mln. dirbančių asmenų – tik 6 tūkst. mažiau nei dirbusių 2007 m. nors nuo tada emigravo apie 350 tūkst. lietuvių. Be to, anot jo, užimtumas šiuo metu auga beveik visuose sektoriuose.

„Toks dirbančiųjų kiekis – unikalus pasiekimas, turint omenyje, kiek per šį laikotarpį sumažėjo gyventojų skaičius“, – tikino N. Mačiulis.

Ekonomistas pabrėžia, kad prie šio augimo prisidėjo augantis vyresnio amžiaus asmenų užimtumas, kuris šiuo metu siekia apie 21 proc. Visgi, jis paminėjo, kad tokį vyresnio amžiaus žmonių įsidarbinimą bent iš dalies nulemia nepakankamos pajamos pragyvenimui, bet pastebimas ir besikeičiantis požiūris.

„Islandijoje bent iš dalies yra užimti 30 proc. vyresnio amžiaus asmenų. Japonijoje, kur žinoma daug didesnė gyvenimo trukmė, yra 50 proc. Manome, kad laikui bėgant ir ilgėjant gyvenimo trukmei vis daugiau lietuvių nuspręs nebaigti karjeros atėjus pensiniam amžiui“, – paminėjo jis.

Prie ypač išaugusio darbingumo prisidėjo ir imigrantų srautas, kuris per pastaruosius 12 mėn. buvo apie 31 tūkst. N. Mačiulis sakė, kad ateityje jis mažės, bet vis tik sieks iki 15 tūkst. asmenų per metus.

JAV spurtas išblės, euro zona vis dar įšalusi

Anot „Swedbank“ ekonomistų, pastaraisiais metais sutrikusios tiekimo grandinės, darbuotojų trūkumas, per pandemijos metus sukaupti finansiniai rezervai bei dosnios vyriausybių išmokos daugelyje Vakarų valstybių sukūrė ekonomikų perkaitimą – paklausa viršijo pasiūlą ir prisidėjo prie infliacijos šuolio. Visgi, prarasta gyventojų perkamoji galia ir aukštos palūkanų normos greitai atvėsino paklausą.

„JAV ekonomikos augimą šiemet vis dar skatino per pandemiją sukaupti finansiniai rezervai, didėjantis užimtumas ir milžiniškas biudžeto deficitas. Tuo metu trečiąjį šių metų ketvirtį euro zonos ekonomika šiek tiek susitraukė, o jos BVP yra beveik nepasikeitęs nuo praėjusių metų vidurio. Ekonomistų vertinimu, euro zonos augimą slopina ir dėl praėjusių metų infliacijos prarasta gyventojų perkamoji galia, ir dėl brangesnės energijos nekonkurencingi kai kurie pramonės sektoriai, ir neįprastai aukštos palūkanų normos.

Pasaulinė prekyba mažėja nuo šių metų vasaros ir jau yra nukritusi žemiau ilgalaikės augimo tendencijos. Daugelyje Europos valstybių prekių paklausa išlieka silpna. Tai atsispindi prastesniuose pramonės įmonių rezultatuose ir jų lūkesčiuose“, – teigiama ekonomikos apžvalgoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.