Jis Seimui pateiktas spalio 10 d., parlamentarų bei institucijų siūlymų suma sudaro per 1,3 mlrd. eurų, didžiausias sumas siūlant skirti kelių infrastruktūrai.
Biudžeto projektas turėjo būti svarstomas prieš savaitę, tačiau klausimas iš Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės, pasiūlius Darbo partijos frakcijai, buvo išbrauktas. Siūlymas išbraukti biudžeto svarstymą iš praeito antradienio darbotvarkės buvo priimtas opozicijos frakcijų atstovų ir dviejų „laisviečių“, Ievos Pakarklytės ir Tomo Vytauto Raskevičiaus dėka. Jeigu minėti du parlamentarai būtų balsavę prieš arba susilaikę, tuomet dėl siūlymo būtų reikėję perbalsuoti.
Svarstymo metu savo išvadas pateiks parlamento Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), nuomones ir pastabas taip pat pateiks kiti komitetai, frakcijos, Seimo nariai.
Po pirmojo svarstymo biudžeto projektas grąžinamas jį teikusiai Vyriausybei tobulinti.
Daugiausiai lėšų siūloma moksliniams tyrimams, keliams, pedagogų algoms
Parlamento Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių grupė siūlo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloms 2024 metams numatyti papildomai 245 mln. eurų finansavimą – tai vienas daugiausiai lėšų reikalaujančių pasiūlymų.
Asociacija „Lietuvos keliai“ siūlo kitų metų biudžete Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirti 217 mln. eurų didesnę sumą negu šiuo metu yra numatyta.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga siūlo numatyti papildomų lėšų mokytojų, mokslo ir studijų darbuotojų darbo užmokesčiui didinti nuo 2024 m. sausio 1 d. – 15 proc., o nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – dar 15 proc. Siūlomas lėšų šaltinis – dėl nenumatytų aplinkybių (nutrauktų paslaugų sutarčių ir kt.) nepanaudoti asignavimai arba skolintos lėšos. Šiam pasiūlymui įgyvendinti reiktų 107 mln. eurų.
Praeitą savaitę Seimo BFK svarstė pasiūlymus 2024 m. valstybės biudžeto projektui ir balsų dauguma nusprendė perduoti sprendimą tiek dėl institucijų, tiek dėl parlamentarų siūlymų Vyriausybei.
Skola – 39,8 proc., deficitas – 2,9 proc.
Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, jog valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad ES šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Koalicijos partneriai „laisviečiai“ kelia klausimus dėl neformalaus ugdymo krepšeliui vaikų būreliams ir didesnio finansavimo švietimo sričiai. Tuo metu opozicijos atstovai yra nepatenkinti, jų teigimu, pernelyg menku numatytu finansavimu kelių infrastruktūrai.
Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų, tuo metu Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymui kitų metų biudžete planuojami 715,3 mln. eurų.
Numatomas „Sodros“, PAF ir PSDF biudžetų priėmimas
Taip pat antradienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkėje numatomas „Sodros“, Pensijų anuitetų fondo (PAF) ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kitų metų biudžetų priėmimas.
Planuojama, kad 2024 m. „Sodros“ pajamos bus 7,64 mlrd. eurų, t. y. 8,2 proc. (579,5 mln. eurų) didesnės nei laukiama 2023 m., o sąnaudos – 7,06 mlrd. eurų, t. y. 11 proc. (699,5 mln. eurų) didesnės nei 2023 m.
Pensijų anuitetų fondo (PAF) 2024 metų biudžete numatoma, kad pagrindinės veiklos įplaukos jame sudarys 16,4 mln. eurų, kai išlaidos – 3,3 mln. eurų.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) 2024 metų biudžeto projekte numatoma, kad pajamos sieks beveik 3,5 mlrd. eurų, t. y. 13,5 proc. daugiau nei 2023 m. biudžete (3,05 mlrd. eurų). Išlaidos kitų metų PSDF biudžete turėtų sudaryti identišką sumą – beveik 3,5 mlrd. eurų ir taip pat augti 13,5 proc., lyginant su šių metų biudžetu.
