Kaip informuojama pranešime žiniasklaidai, socialdemokratai prašo Vyriausybės vadovės atsakyti, „kodėl kitų metų biudžete nenumatyta finansinė parama namų ūkiams, susiduriantiems su rekordiškai didelėmis būsto palūkanomis“, ar rengiamasi įvesti silpnesniąją nuomos sutarčių pusę (nuomininkus) ginančias teisines normas Civiliniame kodekse“.
Kreipimesi taip pat klausiama, kas daroma siekiant stabdyti socialinio būsto privatizavimą savivaldybėse ir aukštojo mokslo įstaigų vykdomą studentų bendrabučių privatizavimą.
Socialdemokratai siūlo įteisinti mokestinio kredito sistemą, kuri leistų gyventojams susigrąžinti dalį sumokėtų mokesčių – šiuos pinigus žmonės skirtų būsto nuomos ar būsto paskolos palūkanų kainai padengti.
„Per pastaruosius kelerius metus būsto kainų augimas Lietuvoje buvo kone dvigubai didesnis nei visoje euro zonoje. Vidutines pajamas gaunančiai šeimai būstas didžiuosiuose šalies miestuose jau tapo neįperkamas“, – įspėja LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
Ji pažymi, kad Lietuva iš Europos valstybių išsiskiria mažiausiu socialinių būstų skaičiumi, o savivaldos būstas nevystomas.
„Mūsų šalyje praktiškai nėra municipalinio (savivaldybių) būsto, nes savivaldybės nėra skatinamos statyti pigių municipalinių būstų. Tuo tarpu kitose Europos šalyse valstybė nuosekliai investuoja į nacionalinio būsto fondą ir kartu su savivaldos bendrijomis pastato tūkstančius namų bei butų“, – komentuoja V. Blinkevičiūtė.
Pasak Seimo LSDP frakcijos seniūnės Rasos Budbergytės, municipalinio būsto modelis sėkmingai veikia didelėje dalyje ES sostinių – antai Vienoje apie 500 tūkst. miesto gyventojų gyvena savivaldybės būstuose.
„Nuomos rinka pas mus taip pat visiškai apleista. Belgijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Švedijoje, Vokietijoje nuomos rinka yra griežtai reguliuojama“, – pažymi parlamentarė.
Socialdemokratai įspėja, kad finansinė parama pirmajam būstui įsigyti „sistemingai žlugdoma“, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sumažino lėšų fondą ir sugriežtino paramos teikimo kriterijus.
„Per keletą metų dėl infliacijos realios žmonių pajamos ne tik neišaugo, bet ir sumenko, o palūkanos už būsto kreditus padidėjo 3 kartus, o tai šeimos biudžetams reiškia šimtų eurų papildomas išlaidas per mėnesį. Tuo metu nekilnojamojo turto bendrovės, kaip ir bankai, per pastaruosius kelerius metus fiksavo rekordinius pelnus“, – komentuoja R. Budbergytė.
