To, kas atsitiko NT rinkoje, Lietuvoje nebuvo dešimtmetį: atskleidė, kas vyksta su kainomis

​Kokie veiksniai gali labiausiai paveikti nekilnojamojo turto (NT) rinką? Ar tiesa, kad pirminės rinkos ekonominiam segmente kainos mažėja? Ar dabar geras laikas derėtis? Į klausimus atsakyti bando „Ober-haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis ir „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius.

Tokio sąstingio, koks yra dabar, Lietuvos NT rinka neturėjo nuo 2014 metų.<br>Asociatyvi J.Stacevičiaus nuotr.
Tokio sąstingio, koks yra dabar, Lietuvos NT rinka neturėjo nuo 2014 metų.<br>Asociatyvi J.Stacevičiaus nuotr.
S.Vagonis.<br>T.Bauro nuotr.
S.Vagonis.<br>T.Bauro nuotr.
A.Antanavičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A.Antanavičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Mantas Mikočiūnas

Nov 24, 2023, 12:22 PM, atnaujinta Nov 24, 2023, 12:23 PM

Šalčiausia žiema per dešimtmetį

„Manau, kad NT rinkoje laukia šalčiausia žiema per paskutinį dešimtmetį. Paskutinio tokio šaltumo žiema buvo 2014 metais, kai buvo įvykiai, susiję su Ukraina. Tai buvo bene vienintelis metas Lietuvos NT istorijoje, kai NT kainos žiemą mažėjo. Po Krymo aneksijos buvo rinkos sąstingis, visuomenė buvo pasimetusi, nežinojo, ką daryti su NT ir kas bus toliau. Dar liūdnesnės buvo tik 2008–2009 metų žiemos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“ sakė S.Vagonis.

Vadinasi, tokio sąstingio, koks yra dabar, Lietuvos NT rinka neturėjo nuo 2014 metų.

„Rinka sustingusi, ypač kalbant apie pirminę. Panašu, kad stebuklingų vaistų, kurie pradžiugintų žiemą, turbūt nebus. Tiek pirkėjai, tiek pardavėjai žiemą sąlyginai nurašę ir laukia pavasario“, – teigė pašnekovas.

Anot S.Vagonio, situacijos kol kas nepagerino ir Europos Centrinio Banko (ECB) pastarieji pranešimai, kad palūkanų normos jau pasiekė viršutinę ribą ir keliamos nebebus.

„Yra taip pat, kaip buvo su pranešimais, kad tuoj palūkanų normas kels – kol nepradėjo kelti, visiems buvo gerai. Kol kėlė lėtu tempu, rinka irgi kilo į viršų, bet kai tempas paspartėjo, sumažėjo ir rinkos aktyvumas.

Lygiai taip pat yra ir dabar – nemažai pirkėjų laukia ne prognozės, kad tai bus daroma, o realių, konkrečių žingsnių. Tada rinkoje bus esminiai pokyčiai. Dabar pranešimai labiau suteikia vilties pardavėjams. Juos žinios, kad palūkanų normos pradės mažėti, skatina nepasiduoti derybose su pirkėjais“, – kalbėjo S.Vagonis.

A.Antanavičius antrino: NT sandorių skaičiai sumažėję.

„10 ar 15 proc. prastesnius rezultatus nei pernai mes jau vadiname sąstingiu, sulėtėjimu. Pirminėje rinkoje rezultatai – 30 proc. mažesni nei lygis, kuriame vystytojai norėtų būti, bet juk vis tiek tai yra 70 proc. to, kas įprasta. Vis tiek yra kažkokių gyvybės ženklų“, – komentavo A.Antanavičius.

Visgi jis nesutiko su S.Vagonio teiginiais, esą pranešimai apie nebekilsiančias palūkanų normas rinkos nepaskatins.

„Tai gali reikšti, kad bus daugiau paklausos, kainos greičiausiai kils, tad reikia skubėti pirkti – man atrodo, gali suveikti šis efektas. Tie, kurie laukė, gali pradėti galvoti, kad jau reikia paskubėti užbėgti įvykiams už akių. Jie laukė, kol pardavėjai pasiduos ir nuleis kainas, bet dabar pardavėjai ims jaustis tvirčiau, tad ir pirkėjai pradės trumpinti laukimo terminą.

Galime šiek tiek nustebti – laukti niūrios žiemos ir pamatyti, kad rinka kyla, auga. Tikimybė, kad taip bus – 50 proc., duodu nemažą procentą, kad taip gali nutikti, ir tuomet būsime nustebę: kaip ši žiema tokia gera?“ – svarstė A.Antanavičius.

Kainų nemažina, nes gali

Be palūkanų normų NT rinkai įtaką turėti gali ir kiti faktoriai, pavyzdžiui, demografija ar žmonių pajamos – tai tempia rinką į viršų.

„Žmonės gauna daugiau pajamų, žmonių skaičius didmiesčiuose nemažėja. Tačiau didysis neapibrėžtumas – skolinimosi kaina ir infliacija. Vieniems infliacija yra baubas, nes degina pinigus, kuriuos galima investuoti, o kitiems infliacija degina pajamas, didina išlaidas. Tai irgi neprisideda prie būsto įperkamumo.

Bet palūkanų normos – esminis veiksnys, kuris sumažino ir įperkamumą, ir lūkesčius, norą pirkti. Mano supratimu, NT mokestis rinkai neturės jokios įtakos. Nematyčiau, kad ir nuomos rinkos tendencijos persimestų į pardavimo rinką“, – kalbėjo S.Vagonis.

A.Antanavičius tikino, kad užsitęsęs atvėsimas turėtų turėti įtakos ir statybų savikainai.

„Per praeitą krizinį laikotarpį kainos labai greitai nusileido žemyn, vystytojai galėjo naujus projektus statyti mažesnėmis kainomis. Klausimas, ar vystytojai dabartines kainas vis dar laiko dėl to, kad neleidžia savikaina, ar kad gal sau leisti laukti ir nenori mažinti kainų. Kainų mažinimas įneštų tam tikro gyvybingumo, sandorių skaičius padidėtų. Jie tikriausiai turi rezervo pamažinti kainas, bet nelabai nori to daryti“, – aiškino jis.

Geresnių laikų dar teks palaukti

Lyginant esamas kainas su tomis, kokios buvo prieš mėnesį, jos nesikeičia jau apie metus. Tai – išties ilgas laikotarpis, kai kainos rinkoje tokios stabilios.

„Manau, kad daugiau tokio laikotarpio net nėra buvę – būna, kad kainos arba kyla, arba krenta, bet greičiausiai nėra buvę, kad dvylika mėnesių kainos laikytųsi daugiau ar mažiau tame pačiame lygmenyje. Tai naujas įvykis mūsų cikle“, – sakė A.Antanavičius.

„Yra teorija, kad kiekviena krizė per dvejus trejus metus išsivadėja, bet mes nelabai žinome, ar mes jau gyvename krizėje. Jei krizėje, tai nuo kada? Nuo pandemijos? Nuo karo pradžios? Bet sąstingis užsitęsęs daugiau nei dvylika mėnesių, tikriausiai, kad tokia situacija gali tęstis dar dvylika mėnesių. Jei kitais metais ECB pradeda mažinti palūkanas, tai scenarijus būtų optimistinis.

Užtektų nedidelio palūkanų mažinimo, ir rinkai tai būtų signalas, kad gal jau reikia nebelaukti, kad traukinys nenuvažiuotų. Be to, jei per tą laiką ekonomika išlaikys augimo kryptį, reikia nepamiršti atlyginimų kilimo – pakilus atlyginimams atsiranda galimybių pasiskolinti. Manau, geresnių laikų teks palaukti nuo šešių iki dvylikos mėnesių“, – pridūrė analitikas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kokia infliacijos Lietuvoje ateitis?