Pasak Tomo Sovijaus Kvainicko, INREAL grupės investicijų ir analizės vadovo, Klaipėdoje spalio mėnesį susitarta dėl 53 naujų butų. Tai nepalyginti daugiau nei rugsėjį ar 2022 metų spalį, kai uostamiestyje buvo parduota tik po 3 butus.
„Įtakos tam turėjo 26 butų pardavimai anksčiau į stebėjimus neįtrauktuose projektuose, tokiuose kaip „Bastionų namai“, – paaiškina T. S. Kvainickas.
Anot jo, užtrunka laiko, kol nauji projektai yra įtraukiami į stebimų objektų sąrašą ir fiksuojama jų statistika. Projektų vystytojai faktiškai pradeda butų pardavimus dar net iki tol, kol pradedamas oficialus pardavimas internete, todėl ir yra natūralūs pardavimo šuoliai pirmaisiais mėnesiais.
Taip iš dalies atsitiko spalį ir Klaipėdoje.
Tačiau ir be naujų projektų naujo būsto sandorių skaičius Klaipėdos rinkai yra įspūdingas – net 9 kartai.
INREAL šiuo metu stebi naujus Klaipėdos rinkos NT projektus, kuriuose yra beveik 600 naujai statomų būstų.
„Rinkos aktyvumas Klaipėdoje išties padidėjo. Naujai į stebėjimus įtraukti projektai padidino pasiūlos kiekį nuo 524 iki 581 būsto. 214 būstų – rezervuoti“, – situaciją Klaipėdoje apibūdina T. S. Kvainickas.
Anot jo, per mėnesį fiksuota tik 11 būstų kainų padidinimo atvejų, tačiau dėl naujai įtrauktų objektų ekonominiame segmente kainos ūgtelėjo nuo 1729 iki 1753 Eur už kv. m, vidutiniame – nuo 2532 iki 2594 Eur už kv. m.
Prestižiniame Klaipėdos NT segmente kainos nekito ir išliko ties 6796 Eur už kv. m žyma, o kotedžų segmente fiksuotas nedidelis jų sumažėjimas nuo 1832 iki 1829 Eur už kv. m.
Parduoda daugiau
Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys rodo, kad Klaipėdoje spalio mėnesį bendrai parduota 208 butai – atitinkamai 9,5 proc. daugiau nei rugsėjį ir 24,4 proc. mažiau nei pernai spalį.
Registrų centro duomenimis, bendrai Lietuvoje spalį parduotų butų skaičius daugiabučiuose augo 4,8 proc. – iki 2 632, o per metus sumažėjo 13,3 procento.
Vilniuje spalį parduoti 934 butai – 6,1 proc. daugiau nei rugsėjį, bet 3 proc. mažiau nei pernai spalį. Kaune parduoti 327 butai – atitinkamai 6,8 proc. mažiau ir 23,2 proc. mažiau.
Kainos auga
Klaipėdoje spalį, palyginti su rugsėju, augo ne tik butų pardavimas, bet ir jų vidutinės kainos.
Beje, lyginant didžiuosius miestus, butų kainos per spalio mėnesį, palyginus su rugsėju, augo tik Klaipėdoje, rodo nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenys.
Uostamiestyje per mėnesį kainos augo 0,3 proc., per metus – 0,7 proc., iki 1619 eurų.
Pavyzdžiui, Vilniuje per mėnesį kainos mažėjo 0,1 proc., per metus augo 0,8 proc. – iki 2 565 Eur už kvadratinį metrą. Kaune per mėnesį kainos menko 0,1 proc., per metus augo 1,8 proc. – iki 1 722 Eur.
Tačiau skelbimuose prašoma butų pardavimo kaina spalį Klaipėdoje jau mažėjo, skelbia portalas Aruodas.lt.
Klaipėdoje kaina siekė 1 971 Eur, per mėnesį ji sumenko 2 proc., o per metus augo 12 proc. Panašu, kad lapkričio mėnesį uostamiestyje NT kainų augimas jau sunkiai tikėtinas.
O štai spalį Vilniuje vidutinė skelbimuose prašoma butų kaina nesikeitė ir siekė 3 319 eurų už kv. metrą, per metus ji augo 4 proc. Kaune kaina augo 1 proc. – iki 2195 eurų, per metus – 9 procentais.
NT agentūros UAB „Memelhaus“ vadovas Artūras Valaitis sako, kad ilgą laiką būtent butų pardavimas, ypač senos statybos, buvo tas segmentas, kuris palaikė Klaipėdos NT rinkos gyvybingumą. Tačiau dabar pradedamas stebėti ženklus kritimas.
„Kai kurių pozicijų butų pardavimai krito beveik du kartus“, – sako A. Valaitis.
Anot jo, daugiausia pardavimų mažėjimą nulėmė išaugusios būsto kreditų palūkanos, taip pat rinkai trūksta aiškumo dėl valstybės politikos keičiant NT apmokestinimo bazę.
Prestižinis būstas
Šiais metais Klaipėdos naujos statybos prestižinio būsto rinkoje ryškiausias objektas yra Smiltynės kurhauzas.
Būtent apartamentų pardavimas šiame objekte lemia, kad prestižinio būsto vidutinė kaina uostamiestyje siekia beveik 7 000 Eur.
„Apie 99 procentus, kad į prestižinės kategorijos būstą Klaipėdoje pretenduos ir „Memelio miesto„ projektas, kurio statybos tik prasidėjo“, – sako T. S. Kvainickas.
Anot jo, būtent naujos statybos būsto kokybė ir išskirtinumas yra pagrindinis kriterijus, skatinantis pirkėjus rinktis naujos, o ne senos statybos būstus, nes didesnė kaina turi būti labai aiškiai pagrįsta kokybe.
„Memelio miesto“ projektą įgyvendinančios „Stemma Group“ atstovas Nerijus Tilindis sako, kad būsto pardavimus oficialiai planuojama pradėti kitų metų pradžioje.
„Dar yra skaičiuojam savikaina, statybos tikrai nepinga“, – „Vakarų ekspresui“ sakė N. Tilindis.
Anot jo, mieste sklindančios kalbos, kad „Memelio mieste“ kvadratinio metro buto kaina prasidės nuo 6 000 Eur, yra laužtos iš piršto.
„Galima spėlioti, ar tai bus 4 000 eurų, ar 10 000 eurų, tačiau jokių oficialių skaičių nesame paskelbę“, – tvirtino N. Tilindis.
Statistinis brangimas
Anot T. S. Kvainicko, būtent brangių butų pardavimai rinkoje gali į didžiąją pusę koreguoti vidutinės Klaipėdos rinkos būsto kainas ir gali susidaryti iliuzija, kad NT mieste brangsta.
Tačiau tai dar nereiškia, kad tai paskatins žmonės įsigyti būstą baiminantis jo brangimo ateityje.
N. Tilindis primena 2007 metų situaciją, kai buvo daug kalbų apie tai, kad pasaulinės ekonomikos krizė Lietuvos nepalies ir būsto kainos Lietuvoje tikrai nemažės, tačiau visi žino, kas įvyko vėliau.
T. S. Kvainickas kaip Klaipėdos išskirtinumą mato tai, kad čia, skirtingai nei Vilniuje ar Kaune, NT neplėtoja stambūs vystytojai. Išskyrus UAB „Eriadas“, čia naujus NT projektus įgyvendina daugiausiai vietiniai investuotojai. Todėl rinkoje nėra tokios didelės pasiūlos. Tačiau kartu nėra ir didelės paklausos.
Anot INREAL atstovo, per paskutinius trejus metus Klaipėdoje fiksuojama tik 1,32 NT sandorio 10 000 gyventojų. Palyginimui – Kaune šis rodiklis yra 1,7 proc., Vilniuje – net 5,4.
„Tačiau Klaipėdos demografinė situacija, daugiausia dėl karo emigracijos iš Ukrainos, yra teigiama, atvyksta žmonės, kurie dabar nuomojasi būstą“, – sako T. S. Kvainickas.
Todėl tikėtina, kad būsto poreikis augs. Be jau pradėtų vystyti projektų, Klaipėdoje vyksta ir naujo kvartalo projektavimas buvusioje „Trinyčių“ fabriko teritorijoje šalia Malūno tvenkinio.
UAB „Gaudesta“ 5 ha teritorijoje jau projektuoja daugiabučius, kuriuose, ankstesniais vertinimais, gali būti iki 1 000 butų.
Pagal dabartinę situaciją T. S. Kvainickas vertina, kad toks naujų butų kiekis centrinėje Klaipėdos dalyje Klaipėdos rinką gali užpildyti ir 15 metų į priekį.
Optimizmas
Tačiau yra ir optimistiškesnis scenarijus. Klaipėda jau dabar pradeda būti patraukli lokacija kaip pigesnė alternatyva Palangai antram būstui poilsiui prie jūros.
„Skirtingai nei kurortai, Klaipėda gali būti patraukli ir nuotoliniam darbui“, – sako T. S. Kvainickas.
Anot jo, tam tiesiog dar trūksta daugiau gyvybės Klaipėdos centre, nes dabar daug žmonių gyvena uostamiesčio periferijoje ir miesto senamiestis merdi.
„Klaipėdos senamiestis yra kompaktiškas, viskas gali būti pasiekiama pėsčiomis, tai būtų patrauklu norintiems dirbti prie jūros ir šalia turėti miesto infrastruktūrą“, – svarsto ekspertas.
Panašu, kad ilgus metus svarstomos Klaipėdos senamiesčio atgaivinimo iniciatyvos gali virsti kūnu jau artimiausiais metais, kai uostamiesčio širdyje atsiras didelė kokybiško būsto pasiūla. Kartu su ja turėtų kurtis ir laisvalaikio įstaigos.
Be jau minėtų stambių projektų, įgyvendinami ar planuojami ir mažesni.
Šią savaitę paaiškėjo, kad iš mirties taško gali pajudėti ir „Baltijos“ kino teatro projektas. Jis apleistas stovi jau trečią dešimtmetį. Tačiau jį įsigijo Klaipėdos įmonė „Simonsita“ ir žada jame per 2–3 metus įrengti gyvenamąjį namą.
Panašu, kad impulsas Klaipėdos centrinės dalies atgimimui yra duotas. Reikia tik tikėtis, kad jo neužgesins ekonominė šalies situacija.
