„Šie metai vėlgi nepagailėjo iššūkių Lietuvos verslui – dėl neigiamų ekonominių tendencijų daugumos įmonių, ypač pramonės, sumažėjo pelnas, teko didinti produkcijos kainas arba mažinti gamybos apimtį. Vis dėlto panašu, kad net ekonominio šaltuko sąlygomis įmonių finansinė sveikata tebėra palyginti gera, jos ir toliau yra finansiškai atsparios ir gana optimistiškai žvelgia į ateitį“, – pranešime sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Arnoldas Bytautas.
Beveik pusė (45 proc.) apklaustų įmonių teigė, kad šiemet jų produkcijos paklausa sumažėjo. Mažesnę paklausą labiau pajuto pramonės (50 proc.), prekybos (49 proc.) ir statybos (48 proc.) įmonės. Šiek tiek geresnės buvo paslaugų sektoriaus tendencijos: kad paklausa sumažėjo, teigė 36 proc. šio sektoriaus įmonių, o 32 proc. nurodė, kad jų teikiamų paslaugų paklausa netgi padidėjo.
Sudėtingos ekonominės aplinkos sąlygomis daugiau nei pusė atsakiusių įmonių uždirbo mažiau pelno. Siekdamos sumažinti neigiamas pasekmes, įmonės didino prekių ir paslaugų kainas (41 proc. įmonių) arba mažino produkcijos apimtį (35 proc. įmonių). Ekonominės aplinkos iššūkiai turėjo įtakos ir naujų darbuotojų pritraukimo planams – čia fiksuota stagnacija, o didžiosios įmonės, taip pat pramonės ir paslaugų sektoriaus bendrovės darbuotojų skaičių mažino sparčiau, nei priėmė naujų darbuotojų.
Įmonės taip pat stengėsi gerinti darbuotojų darbo sąlygas didindamos atlyginimus. Beveik 60 proc. įmonių nurodė, kad per pastaruosius metus kėlė darbuotojų atlyginimus – vidutiniškai 12 proc. Beveik tiek pat (58 proc.) įmonių atlyginimus numato didinti per ateinančius 12 mėn. – vidutiniškai 11 proc. Atsigaunant paklausai, daugiau įmonių ketina įdarbinti naujų darbuotojų: tą daryti planuoja 21, o atleisti numato 12 proc. įmonių.
Įmonės tikisi, kad per ateinančius metus didės tiek išorės, tiek vidaus paklausa, o kainų augimas prislops. Ateinančiais metais daugiau įmonių tikisi eksporto padidėjimo nei sumažėjimo (10 proc. p. skirtumas). Didžiausiame eksportuojančiame sektoriuje – pramonėje – šis rodiklis sudarė 17 proc. punktų ir yra didžiausias nuo 2020 m. Įmonės yra nusiteikusios optimistiškai ir dėl produkcijos paklausos didėjimo vidaus rinkoje – tikimasi vidutiniškai 5 proc. didesnės paklausos. Kitąmet galima tikėtis lėtesnio kainų augimo nei pastaraisiais metais. Palyginti su 2022 m., įmonių, kurios numato kelti savo produktų ir paslaugų kainas, sumažėjo perpus – nuo 46 iki 23 proc. Vidutiniškai kainas ketinama kelti 3 proc.
Įmonių investicijų planai, palyginti su praėjusiais metais, šiek tiek pagerėjo: 59 proc. įmonių investuos tiek pat, kiek pernai, o 17 proc. investicijų apimtį didins (pernai plėtrą planavo 11 proc. įmonių). Esminiu veiklos finansavimo šaltiniu tampa vidaus ištekliai – net 53 proc. įmonių nurodė, kad vidaus ištekliais finansuojama labai reikšminga (didesnė nei 60 proc.) įmonės veikos dalis, pernai tokių įmonių buvo 22 proc. Kartu mažėja paskolų iš bankų ir kitų kredito įstaigų svarba.
Įmonių, nesinaudojančių kredito įstaigų siūlomomis paskolomis, dalis padidėjo nuo 60 proc. (pernai) iki 72 proc. (šiemet). Dauguma (63 proc.) nesikreipusių įmonių nurodė, kad skolintis tiesiog nebuvo poreikio, o tai rodo sumažėjusią paskolų paklausą. Su sunkumais skolinantis susiduriančių įmonių dalis ir atmestų paskolų paraiškų dalis per metus nepadidėjo, tačiau padaugėjo atmetamų mažų įmonių paraiškų. Dažniausios paraiškų atmetimo priežastys – prastai įvertinta įmonės finansinė būklė ir nepakankamas užstatas.
Tos įmonės, kurios yra pasiskolinusios, tebėra finansiškai atsparios ir laiku vykdo savo įsipareigojimus – jos turi pakankamai lėšų tiek užtikrinti tolesnį veiklos vykdymą, tiek ir vykdyti turimus įsipareigojimus. Įmonių likvidžių rezervų pakankamumas kurį laiką leistų joms tęsti veiklą be išorės pagalbos: beveik pusė įmonių galėtų tęsti veiklą bent 6, dar trečdalis – nuo 3 iki 6 mėn.
Kas dešimta įmonė dėl pakilusių palūkanų normų paskolą grąžinti vėlavo, o pramonės sektoriuje tokių įmonių dalis sudarė 20 proc. Palyginti su 2022 m., sumažėjo įmonių, kurios vėlavo apmokėti arba visiškai neapmokėjo sąskaitų kitoms įmonėms (nuo 43 iki 28 proc.).
Bankrotų tikimybė per metus nepakito: kaip ir 2022 m., 42 proc. visų įmonių mano, kad per artimiausius metus gali padidėti bankrotų skaičius. Gerokai sumažėjo bankrotų besitikinčių statybos įmonių dalis – nuo 54 proc. (pernai) iki 40 proc. (šiemet), o pramonės sektoriuje – priešingai, nuotaikos tapo šiek tiek niūresnės: daugiau bankrotų tikisi 44 proc. įmonių (2022 m. tokių buvo 37 proc.).
