JAV rinkų lūkestis – mažesnės palūkanų normos jau kovą
JAV rinkos kaip teigiamą signalą priėmė Federalinio rezervų banko (FED) pirmininko Jerome'o Powello pranešimą, kad infliacijos rodikliai juda teisinga linkme. Tiesa, pats FED vadovas savo penktadieniniame pranešime buvo labai atsargus, esą dar per anksti daryti išvadą, kad palūkanų normos jau apribojo infliaciją ir kad metas švelninti monetarinę politiką. Anot J. Powello, FED yra pasirengęs dar labiau sugriežtinti politiką, jei tai atrodys reikalinga ir tinkama.
Nepaisant įspėjimų, kad skelbti pergalę prieš infliaciją dar anksti, rinkų optimizmą skatina pagrindiniai ekonomikos rodikliai. Jie yra blogesni nei 2019 m. liepos mėn., kai FED perėjo nuo pinigų politikos griežtinimo prie švelninimo. Tiesa, optimizmas gali greitai apsisukti priešinga kryptimi priklausomai nuo to, kokias ekonomikas projekcijas FED paskelbs gruodį. Juolab, kad infliacija JAV vis dar laikosi gerokai aukščiau politikos formuotojų 2 proc. tikslo.
Vis tik, tikimybę, kad centrinis bankas jau 2024 m. kovo mėnesį pradės mažinti palūkanų normas, prekybininkai padidino nuo 50 proc. iki 70 procentų. Jie tikisi, kad per 2024 m. FED palūkanų normą sumažins daugiau nei 120 bazinių punktų. JAV rinkos taip pat padvigubino lūkestį, kad FED sugebės išpildyti savo siekį užtikrinti švelnų ekonominį nusileidimą.
Per pastarąsias dvi savaites JAV akcijų rinkos kilo (penktadienio duomenimis) – „Dow Jones“ ūgtelėjo 2,5 proc., „S&P 500“ sesiją baigė 1,2 proc. aukščiau, o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ fiksavo 1,1 proc. kilimą.
Europoje infliacijos rodikliai pranoko analitikų lūkesčius
Europos akcijų rinkose taip pat auga lūkesčiai, kad centrinis bankas (ECB) imsis palūkanų normų karpymo anksčiau, nei siūlo ECB pareigūnai. Mat, naujausiais duomenimis, infliacija euro zonoje atvėso labiau nei tikėtasi ir regionas artėja per 2 proc. metinės infliacijos tikslo.
Vartojimo kainos lapkritį, lyginant su 2022 m. atitinkamą mėnesį, pakilo 2,4 procento, tačiau tai yra mažiau nei spalį (2,9 proc.) ir nei prognozavo „Bloomberg“ apklausti ekonomistai. Kainų spaudimas mažėjo beveik visose kategorijose ir išliko žemiausias per dvejus metus. Pagrindinė infliacijos priemonė, kurioje nevertinami degalų ir maisto produktų kainų pokyčiai, mažėjo jau ketvirtą mėnesį iš eilės iki 3,6 procento.
Apskritai, visoje 20 valstybių zonoje infliacijos rodikliai yra geresni, nei prognozavo analitikai. Tiesa, BVP taip pat menksta: trečiąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas susitraukė 0,1 procento. Taigi, regionas atsidūrė ant ekonominio nuosmukio slenksčio.
ECB narys ir Prancūzijos centrinio banko vadovas Francois Villeroy de Galhau, teigė, kad infliacijos mažėjimas vyksta greičiau, nei prognozuota. Todėl, jeigu nebus didelių sukrėtimų, palūkanų normos didėti neturėtų. Prancūzo nuomone, klausimas dėl palūkanų normų mažinimo gali iškilti 2024 m., bet ne dabar. Investuotojai tikisi, kad pirmieji palūkanų normų mažinimai gali prasidėti jau kitų metų kovą.
Paskutinėmis savaitėmis indeksų rezultatai tokie: Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas penktadienio prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 3 proc. aukščiau, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė beveik 5 proc. aukščiau, Jungtinės Karalystės FTSE 100 indeksas pakilo 0,8 proc., o Baltijos šalių „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą baigė 0,9 proc. žemiau.
Dideli lūkesčiai obligacijų rinkai
Obligacijų rinkose neseniai smukę iždo pajamingumai panaikino 2023 m. „Bloomberg“ JAV iždo indekso nuostolius. Dauguma Volstrito strategų prognozuoja, kad ši tendencija išliks ir ateityje mažėjant infliacijai ir vėstant darbo rinkai.
„Kiti metai bus obligacijų metai, – sakė „Goldman Sachs“ investicijų vadovas Ashish Shah. – Matysime vis statesnę pajamingumo kreivę, nes skolinimasis augs“. Jam antrina ir „JPMorgan“, kurie geriausias galimybes mato trumpesnio termino obligacijose.
JAV Investicinių bendrovių instituto gruodžio 7 d. skelbtais duomenimis, bendras pinigų rinkos fondų turtas per savaitę padidėjo dar 61,65 mlrd. JAV dolerių – iki 5,90 trilijono JAV dolerių. Dviejų metų obligacijų pajamingumas per paskutines dvi savaites nukrito 13 bazinių punktų ir siekė 4,71 procento. 10 metų obligacijų pajamingumas nukrito dar 16 bazinių punktų iki 4,23 procento. Pajamingumo kreivė, matuojama atotrūkiu tarp dvejų ir 10 metų pajamingumo, išlieka apversta – inversija siekia -48 bazinių punktų.
Azijos akcijų rinkos čiuožė žemyn
Pagrindiniai Azijos rinkų indeksai pastarąsias dvi savaites raudonavo. Japonijos „Nikkei“ dviejų savaičių laikotarpiu nukrito 3,4 proc., Kinijos „blue-chip CSI 300“ – 3,2 proc., o Honkongo „Hang Seng“ – net 6,7 procento.
Viltis dėl Kinijos akcijų rinkos atsigavimo žlugdo menkstantys Kinijos įmonių pelnai. Apie 30 proc. „MSCI China Index“ narių pranešė apie blogesnius nei tikėtasi trečiojo ketvirčio rezultatus (praėjusį ketvirtį tokių buvo 18 proc.). „Morgan Stanley“ prognozėmis, mažesnių pelnų tendencija išliks ir pirmąjį 2024 m. ketvirtį.
Praėjusį antradienį „Moody’s Investors Service“ sumažino Kinijos kredito reitingo perspektyvą nuo stabilios iki neigiamos. Savo sprendimą reitingo agentūra grindžia niūresnėmis perspektyvomis – Kinija pavėlavo atsidaryti po koronaviruso, jaunimo nedarbo lygis pasiekė rekordines aukštumas, Vakarų įmonės sumažino investicijas, akcijos smunka, nekilnojamojo turto sektorius griūva, o vartotojų įsipareigojimų nevykdymo rodikliai sparčiai didėja. „Financial Times“ skelbtais duomenimis, į juoduosius sąrašus įtrauktų įsiskolinusių žmonių skaičius buvo rekordiškai didelis – 8,5 milijonų. Palyginimui, 2020 m. pradžioje tokių buvo 5,7 milijono.
JAV dolerio stiprėjimo perspektyva ir Švedijos kronos sugrįžimas
Lapkričio mėnesį dolerio vertė menko dėl mažesnių palūkanų normų lūkesčio, o pastarosiomis savaitėmis neigiamus pokyčius lėmė palūkanų normų skirtumas. Vis tik, prognozuojama, kad FED palūkanų normą išlaikys aukštesnę nei 10 pagrindinių valiutų regionai, o tai paskatins dolerio vertės augimą.
Tarp pagrindinių valiutų geriausiai pastarosiomis savaitėmis sekėsi Švedijos kronai (SEK). Jos vertė JAV dolerio atžvilgiu padidėjo 7 procentais. Teigiamą SEK kryptį palaikė keletas veiksnių, įskaitant mažesnių palūkanų normų projekcijos, kurios palaiko rizikos turto optimizmą ir palūkanų normoms jautrią Švedijos ekonomiką, SEK palaikantis Riksbankas, ECB tikėtinus palūkanų mažinimus antrąjį ketvirtį ir kt.
Euro kursas per paskutines savaites nukrito 1,7 proc. ir nusistovėjo ties 1,07 dolerio. Svaro sterlingo kursas fiksavo 0,6 proc. kritimą ir penktadienį buvo prekiaujamas už 1,25 JAV dolerių. Tuo tarpu Japonijos jena sustiprėjo (2,5+) – iki 144 jenų už dolerį.
OPEC+ nepavykus pasiekti susitarimo nafta pigo
Lapkričio 30 d., ketvirtadienį, OPEC+ susitikime šalys narės paskelbė, kad sumažins naftos gavybą 2,2 mln. barelių per dieną. Remiantis 2023 m. gegužės mėn. duomenimis, naftos gavyba OPEC+ šalyse sudarė 57,2 proc. pasaulinės gavybos, OPEC – 37,4 proc., o JAV – 15,7 procento. Gavybos mažinimas OPEC+ šalyse gali turėti didelės įtakos naftos kainai – gavybos mažinimas jose gali paskatinti naftos kainos padidėjimą. Vis tik, kol kas tai naftos kainoje neatsispindi.
Per pastarąsias dvi savaites „Brent“ nafta kainavo vidutiniškai 5 proc. pigiau – po 75 JAV dolerių už barelį. JAV WTI naftos kaina atpigo 4,8 proc. iki 71 JAV dolerių/barelį penktadienio sesijos metu. Aukso kaina šiek tiek atsitraukė – 0,4 proc. iki 2 004 JAV dolerio už unciją.
