Šiemet žengė pirmuosius žingsnius jūrinės energetikos link, bet „Ignitis“ laimėtas konkursas be kritikos neapsiėjo

2023 m. Lietuvoje baigtas vienas iš dviejų vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje konkursų, teisę statyti 700 MW galios elektrines maždaug 30 km nuo Palangos įgijo „Ignitis renewables“. Tiesa, konkurso ir jo sąlygų rengėjams nepavyko išvengti kritikos dėl galimai sudarytų palankių galimybių būtent valstybės valdomai „Ignitis grupei“. Energetikos ministras Dainius Kreivys priekaištus atmetė ir aukcioną vadino sėkme, o „Ignitis renewables“ vadovas tikina, jog jūros vėjo jėgainės padės Lietuvai pačiai apsirūpinti elektra, prie jų lankysis turistai. Vis tik, artėjant antrojo parko konkursui sausį, rinkos dalyviai kalbėjo apie jau padarytą reputacinę žalą.

2023 m. Lietuvoje baigtas vienas iš dviejų vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje konkursų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
2023 m. Lietuvoje baigtas vienas iš dviejų vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje konkursų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
D.Kreivys.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
D.Kreivys.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lukas Juozapaitis

2023-12-26 13:31

Energetikos ekspertas, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas mano, kad elektros gamyba iš Baltijos jūroje pučiančio vėjo – viena svarbiųjų Lietuvos energetikos ir „Ignitis grupės“ plėtros strategijos dedamųjų. Jis teigiamai vertina tai, jog pusę visų jūrinio vėjo generacijos pajėgumų įrengs būtent valstybės didžiąja dalimi valdoma įmonių grupė.

„Visame geopolitiniame kontekste šitas projektas, sakyčiau, yra pakankamai sėkmingas. Jis įvyko, yra konkurso laimėtojas. „Ignitis“ nėra užsienio investuotojas, bet vis tiek projektas juda į priekį. Ir tai yra svarbiausia“, – naujienų agentūrai „Elta“ sakė A.Sekmokas.

Baigiantis metams „Elta“ apžvelgia, kaip Lietuvai sekėsi žengti pirmuosius žingsnius tampant jūrinės energetikos valstybe.

Konkursas iš dviejų dalyvių

Oficialiai pristatoma, kad du bendros 1,4 GW galios parkai bus pastatyti 2028 metais, kasmet pagamins 6 TWh elektros – arba apie pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio. Projekto iniciatorė Energetikos ministerija pirmiausia siekia, kad Lietuva taptų pajėgi elektrą gamintis pati ir nebebūtų priklausoma nuo jos importo. Naujoji energetikos infrastruktūra sukurtų 1,3 tūkst. darbo vietų, pritrauktų 3 mlrd. eurų investicijų.

Vėjo jėgainės jūroje – vienas svarbiausių ateities energetikos projektų, dabartinei Vyriausybei dažnai kalbant apie ambiciją Lietuvai 2030 m. tapti visiškai elektra iš atsinaujinančių išteklių apsirūpinančia valstybe, ją taip pat eksportuoti.

Pirmąjį konkursą vienam iš dviejų parkų plėtoti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) paskelbė pačioje kovo pabaigoje. Nuspręsta įmones pirmiausia kviesti statyti vieną iš dviejų 700 MW galios parkų be galimybės prie projekto prisidėti valstybei.

Tai reiškė, jog laimėtojas projektą įgyvendins savo lėšomis, turės pats atlikti visus reikalingus tyrimus, poveikio aplinkai vertinimą ir kt. Dalyviai privalėjo per pastaruosius 3 metus uždirbti bent 250 mln. eurų metines pajamas, turėti mažiausiai 20 proc. projekto vertės siekiantį nuosavą kapitalą, jau būti pastatęs arba turįs teisę statyti galingesnį nei 150 MW jūros vėjo elektrinių parką.

Dar laimėtojas kasmet po 1 eurą už kiekvieną pagamintą megavatvalandę įsipareigos skirti bendruomenėms, bent 5 mln. eurų – aplinkos apsaugai Lietuvos jūrinėje teritorijoje.

Tokius reikalavimus skeptiškai vertino rinkos dalyviai. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos vadovas kovą Linas Sabaliauskas sakė, kad konkurso sąlygos griežtos, jų įgyvendinimo terminai itin trumpi. Be to, įmonėms trūko laiko su reikalavimais susipažinti, esą jie paskelbti per vėlai.

„Būdami itin įsprausti laike ir turėdami ne visus duomenis, rizikuojame aukcione matyti mažai dalyvių, kas gali lemti, jog Lietuva savo teritorijos dalį jūriniam parkui vystyti atiduos už neadekvačią kainą“, – kovą teigė L.Sabaliauskas.

Gegužę VERT pranešė gavusi dviejų dalyvių paraiškas dalyvauti konkurse. Tai minimalus dalyvių skaičius, kad aukcionas galėtų įvykti. Jį laimėtų plėtotojas, pasiūlęs didžiausią vystymo mokestį.

Liepą „Ignitis grupė“ biržoje paskelbė, jog jos dukterinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su jūrinių vėjo parkų vystymo strateginiu partneriu „Ocean Winds“ tikisi būti paskelbti konkurso laimėtojais. Oficialiai VERT tą patvirtino spalį, baigus „Ocean Winds“ atitikties nacionaliniam saugumui patikrą.

Įmonė už teisę statyti parką pasiūlė 20 mln. eurų. Paskelbusi apie „Ignitis grupės“ pergalę, VERT atskleidė ir antrąjį dalyvį – lenkų valstybinės bendrovės „Orlen“, dukterinė įmonė „Orlen Neptun“ dalyvavo su 5 mln. eurų pasiūlymu.

Konkursas sulaukė kritikos

Paaiškėjus tokiai laimėjusio pasiūlymo sumai, viešojoje erdvėje pasirodė kritika neva specialiai „Ignitis“ parengtu konkursu.

Portalas „Verslo žinios“ tuomet rašė, kad aukciono rezultatai vargiai gali lygiuotis su gerokai sėkmingesniais konkursais užsienyje, o nemaža dalis privataus verslo ją vengia viešai komentuoti, baiminantis sulaukti ministerijos, Lietuvos valstybinių įmonių vadovų atkirčio.

Liepą pasirodžiusioje publikacijoje Lietuvos projektas lygintas su vykdytais užsienyje, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur aukcione parduotos teisės statyti jėgaines keturiose zonose Šiaurės ir Baltijos jūrose.

„Iš viso jo metu BP ir „Total Energies“ (britų ir prancūzų tarptautinės energetikos bendrovės – „Elta“) gavo teisę vystyti 7 GW galios jūrinio vėjo parkus – tai yra 10 kartų daugiau nei Lietuvos konkurso atveju. Tačiau pritrauktos vystytojų įmokos, oficialiais duomenimis, siekė 12,6 mlrd. eurų – nė iš tolo su lietuviškąja nepalyginama suma“, – rašė portalas.

Energetikos ministras D.Kreivys reaguodamas į kritiką socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad valstybė iš plėtotojo gaus ne 20 mln., o apie 0,5 mlrd. eurų, nes „Ignitis renewables“ savo lėšomis ties jėgaines su sausuma jungsiantį kabelį.

„Kabelį, kuris sudaro 30 proc. projekto vertės, Vokietijoje nuties valstybė, o pinigus už jį vystytojas sumokės per 20 metų po projekto įgyvendinimo. Tuo tarpu Lietuvos atveju kabelį ties vystytojas, kuris, turėdamas kompetencijas, nuties jį greičiau ir pigiau, nei tai darytų pati valstybė, ir darys tai savo kaštais.

Kabelio vertė Lietuvos atveju – mažiausiai apie 500–600 mln. eurų. Todėl, jei lygintume obuolius su obuoliais pagal Vokietijos scenarijų, būtų galima teigti, kad Lietuva gavo iš vystytojo ne 20 mln., o gerokai virš pusės milijardo eurų“, – rašė ministras.

Tuo metu rinkos dalyviai kalbėjo apie padarytą reputacinę žalą ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui.

Jie pripažino, kad daugeliui įmonių griežtos konkurso sąlygos buvo pernelyg rizikingos, nes vystytojas būtų turėjęs parką ir būtiną infrastruktūrą statyti savo lėšomis bei nepalankiais terminais, taip pat atlikti visus būtinus tyrimus.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius „Eltai“ yra sakęs, kad aukcionas parodė šalies institucijų požiūrį į verslą.„Sprendžiami būdai, kaip kažkam konkrečiai laimėti projektą, o ne tai, kiek galima būtų daugiau pritraukti verslo. Paties ministro pozicija dabar, kada čia ne jis, kad čia verslas neinvestuoja. Verslas neinvestuoja, nes mūsų valstybėje sukuriamos reputacinės problemos“, – teigė M.Nagevičius.

Dar sunku pasakyti, ar parkas bus įrengtas 2028 metais

„Ignitis renewables“ vadovas Thierry Aelensas rudenį „Eltai“ duotame interviu priminė, jog spalį Lietuvoje antrą kartą nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo Lietuva vieną valandą pasigamino daugiau elektros nei suvartojo.

Tą lėmė didelė vėjo elektrinių gamyba. T.Aelenso teigimu, joms pradėjus veikti ir jūroje, „tokių valandų bus šimtai“.

„Didieji atsinaujinančios energetikos projektai – sausumos ir jūros vėjo, saulės – visi prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės“, – sakė „Ignitis renewables“ vadovas, dar neabejojęs būsimojo parko patrauklumu turistams.

„Lažinčiausi, kad po kelių metų Palangos svečiai nuspręs išsinuomoti žvejybos laivelį ir pamatyti vėjo jėgaines iš arti. Tai vyksta visose Europos šalyse – žmonės nori pamatyti, kur gaminama jų vartojama energija“, – kalbėjo T.Aelensas.

A.Sekmokas savo ruožtu pažymėjo, kad jūros vėjo parkas yra viena iš kitų bendros „Ignitis grupės“ plėtros strategijos dalių. Grupė iki 2026 m. siekia įdiegti 2,2–2,4 GW, o iki 2030 m. – 4–5 GW žaliosios gamybos, o iki 2040–2050 metų pasiekti nulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų balansą.

„Vėjo parką reikėtų vertinti šitame kontekste. Viziją „Ignitis grupė“ įgyvendina palaipsniui, į ją įtraukti ir kiti dalykai, pavyzdžiui, vykstanti Elektrėnų 7 ir 8 blokų rekonstrukcija, Kruonio penktas agregatas, vėjo elektrinių plėtra ne tik jūroje, bet ir sausumoje. Tuos visus energetinius projektus reiktų matyti kaip visumą“, – svarstė buvęs energetikos ministras.

„Sunku pasakyti, kiek ta vizija realizuosis, tai priklauso nuo karo Ukrainoje eigos ir daug kitų faktorių. Bet šiame kontekste projektą matau kaip svarbų komponentą. Ne tiek svarbu, kiek greitai jį pavyks realizuoti, bet tai yra tik vienas komponentas“, – svarstė jis.

Jūros vėjo elektrines tikimasi įrengti 2028 metais, tačiau dar nėra aišku, „Ignitis renewables“ tokiu terminu suspės. T.Aelensas tikina, kad bus sunku dėl neapibrėžtumo tiekimo grandinėse.

„2029–2030 m. neatrodo lyg būtų problema, tačiau 2028 m. būtų gana sunku. Tačiau tai priklauso nuo daugybės faktorių. Pažiūrėjus į didelių infrastruktūros projektų plėtros istoriją – „Rail Baltica“, „Independence“ laivas, „Harmony Link“ – yra faktorių, kuriuos ne visuomet pavyksta sukontroliuoti. Ir visos bendrovės, net jei ir stengiasi kiek tik įmanoma, kartais yra priverstos pripažinti, jog darbus gali tekti atidėti“, – kalbėjo T.Aelensas.

Savo ruožtu A.Sekmokas pažymi – kol Baltijos šalys dar neprisijungė prie europietiškos elektros perdavimo sistemos, tokios apimties projektus įgyvendinti sudėtinga. „Dabartinėje geopolitinėje situacijoje, kol dar Baltijos šalys neatliko sinchronizacijos su Vakarų Europos elektros tinklais, tai yra sudėtingi projektai, politiškai sunkūs“, – mano energetikos ekspertas.

Antrasis konkursas – sausio 15 d.

Energetikos ministerija jau yra viešai pranešusi, kada bus skelbiamas antrojo 700 MW galios jūros vėjo parko plėtros konkursas – 2024 m. sausio 15 d.

Šis konkursas laikomas patrauklesniu, kadangi jo plėtrai, skirtingai nei pirmojo, numatoma ir valstybės parama. Be to, plėtotojui nereiks atlikti poveikio aplinkai vertinimo, jūros dugno tyrimų.

Su Europos Komisija jau suderinta 198 mln. eurų vertės parama pagal vadinamąjį „Contract for Difference“ (CfD) modelį – plėtotojas jėgainių pagamintą elektrą galės parduoti ne mažesne nei 64,31 euro/MWh ir ne didesne nei 107,18 euro/MWh kaina. Pritaikius CfD schemą, valstybė primokėtų parko savininkui, jei elektra rinkoje pigesnė nei sutarta elektros pardavimo kaina, o jai esant aukštesnei skirtumą tarp kainų padengtų tiekėjas.

Ir antrąjį konkursą organizuojanti VERT spalį žurnalistams sakė, jog juntamas stabilus rinkos dalyvių susidomėjimas.

Vis tik „Elta“ anksčiau rašė, kad Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos duomenimis, dalyvauti antrajame konkurse atsisakė vienas didžiausių tarptautinių jūrinio vėjo parkų plėtotojų iš Danijos „Orsted“ ir Prancūzijos energetikos milžinė „TotalEnergies Renewables“. Rugpjūtį planus vystyti jėgaines prie Palangos krantų atšaukė lenkų „Polenergia“, bendradarbiavusi su vietine atsinaujinančios energetikos plėtros bendrove „Green Genius“.

„Ignitis grupė“ taip pat yra viešai patvirtinusi, kad įmonės strategijoje nusimačiusi statyti tik vieną jūros vėjo parką Lietuvoje. Be to, gruodžio viduryje pranešta, kad „Ignitis renewables“ kartu su „Copenhagen Infrastructure Partners“ (CIP) valdomu fondu „Growth Markets Fund II“ laimėjo jūrinio vėjo parko konkursą Estijoje.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.