Gruodžio 18–24 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 57 proc. nuo 110 eurų/MWh iki 47 eurų/MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje.
„Paskutinį kartą tokia žema vidutinė savaitės kaina buvo pavasarį. Kainos pokytį lėmė didžiausia šiemet vėjo jėgainių generacija Lietuvoje – jėgainės per savaitę pagamino beveik 100 GWh elektros energijos. Itin aukšta vėjo elektrinių gamyba buvo ir kitose regiono šalyse, ypač Vokietijoje, kur vėjo elektrinės kiekvieną valandą vidutiniškai gamino po 40 GWh, o savaitės vėjo generacija siekė 6,4 TWh. Taip pat prieš didžiąsias metų šventes šiek tiek sumažėjo ir elektros suvartojimas, tačiau paprastai vartojimas būna mažiausias šią, tarpšventinę savaitę“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. nuo 264 GWh iki 254 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 56 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 141 GWh elektros energijos – 25 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 113 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba augo daugiau nei dvigubai – nuo 36 GWh iki 94 GWh. Taip pat augo hidroelektrinių gamyba, jų pagamintas kiekis padidėjo 14 proc. – nuo 15 GWh iki 19 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 68 proc. mažiau nei praeitą savaitę, jų gamyba sumažėjo nuo 54 GWh iki 17 GWh. Per savaitę vėjo elektrinės pagamino 66 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės – 14 proc., šiluminės elektrinės – 13 proc., o kitos elektrinės – 7 procentus.
Pagal importo ir eksporto (saldo) santykį, 47 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginus su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 12 proc. nuo 188 GWh iki 165 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 63 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 27 proc. – iš Latvijos ir likę 11 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo beveik dvigubai – nuo 23 GWh iki 41 GWh. 80 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, 17 proc. į Latviją, o likę 2 proc. į Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 56 proc. Lenkijos kryptimi ir 21 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1 proc. Švedijos kryptimi ir 88 proc. Lietuvos kryptimi.
