Sausio 1–7 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo daugiau nei 4 kartus, nuo 45 Eur/MWh iki 201 Eur/MWh. Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. Estijoje savaitės elektros kaina buvo didesnė ir siekė 242 Eur / MWh.
„Pirmąją metų savaitę vyraujant itin šaltiems orams Šiaurės Europoje, elektros kainos visame regione šoktelėjo į seniai matytas aukštumas. Šalčiai antroje savaitės pusėje didžiausią įtaką padarė Suomijos ir Estijos kainoms, kurios penktadienį, kelias valandas siekė apie 1500–1900 Eur/MWh.
Lietuvoje kainos taip pat buvo itin aukštos ir vieną valandą pasiekė net 1479 Eur/MWh. Dėl nedidelės vėjo generacijos ir kelių elektrinių remontų Suomijoje, Estijoje ir Latvijoje, išaugusią paklausą padengti turėjo retai dirbančios brangios šiluminės elektrinės. Penktadienį Lietuvoje didžiausią dalį elektros pagamino Elektrėnų kompleksas“, – pranešime sakė „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo net 18 proc. nuo 228 GWh iki 270 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 56 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 150 GWh elektros energijos – 8 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai vietos gamyba siekė 139 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino šiluminės jėgainės. Jų gamyba augo beveik 4 kartus nuo 17 GWh iki 66 GWh. Hidroelektrinių gamyba išaugo nežymiai nuo 17 GWh iki 18 GWh. Po rekordiškai vėjuotų savaičių vėjo elektrinių generacija sumažėjo 43 proc. nuo 91 GWh iki 52 GWh. Per savaitę šiluminės elektrinės pagamino 44 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 35 proc., hidroelektrinės – 12 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 46 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 30 proc. nuo 153 GWh iki 198 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 58 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 1 proc. – iš Latvijos ir likę 41 proc. elektros į šalį pateko per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 39 proc. nuo 52 GWh iki 72 GWh. 100 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 0 proc. Lenkijos kryptimi ir 98 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 97 proc. Lietuvos kryptimi.
