„Lietuva iki šiol yra tarp lyderiaujančių valstybių, efektyviai investuojanti europines lėšas – neketiname tempo lėtinti ir ateityje. (...) Svarbu, kad investicijos skiriamos ten, kur iš tikrųjų egzistuoja poreikis ir ateityje bus generuojama didžiausia įmanoma grąža. Be to, dėka viešųjų investicijų mūsų šalies ekonomiką praėjusiais metais pastiprinome daugiau kaip 1 mlrd. eurų“, – pranešime spaudai cituojama finansų viceministrė Vaida Markevičienė.
Jos teigimu, Lietuva turi aiškią ambiciją iki 2030-ųjų 100 proc. apsirūpinti energija iš atsinaujinančių energijos išteklių, o verslas turi išskirtines galimybes tomis investicijomis pasinaudoti. „Naujos kartos Lietuva“ plano ir kitų ES fondų investicijų finansuojami projektai leido investuoti į „žaliąją“ energetiką.
Anot viceministrės, viešųjų investicijų dėka pastebimai padidėjo statybos veiklos aktyvumas. Itin palankios tendencijos yra inžinerinės statybos segmente, kuriam reikšmingą įtaką daro ES fondų lėšomis finansuojami projektai – investicijos į atsinaujinančiosios energetikos generaciją.
Lietuvoje buvo pradėta 200 megavatų galios elektros kaupiklių statyba, kuri pernai spalį pradėjo savo veiklą. Tai vienas svarbiausių energetikos projektų nacionalinio saugumo prasme. Švelninant poveikį klimato kaitai bei didinant gyvenamųjų ir savivaldybių viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumą, spartinama pastatų renovacija.
Taip pat, anot V.Markevičienės, investicijų pernai sulaukė švietimo ir mokslo bei inovacijų sektoriai. Sparčiai pasistūmėjo plane numatyta „Tūkstantmečio mokyklų“ reforma, kurios tikslas – užtikrinti vienodas ugdymosi galimybes visiems Lietuvos vaikams. Tuo metu verslui suteikta galimybė investuoti į įmonių skaitmenizaciją bei pereiti link neutralios klimatui ekonomikos.
