Atsakingo lošimų verslo asociacija teigia, kad nelegalūs lošimo puslapiai ne tik kelia riziką gyventojams, bet ir daro didelę žalą šalies ekonomikai, mat nėra sumokami dešimtis milijonų siekiantys mokesčiai.
Seime jau svarstoma iniciatyva, kaip pažaboti nelegalių lošimų puslapių savininkus.
„Ne mažiau nei 25 proc. rinkos yra šešėlyje, jo galėtų būti ir daugiau, tačiau sunkiau įrodyti kiek“, – komentavo „Sprinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.
Beveik 70 proc. tyrimo dalyvių pripažino, kad yra lošę nelegaliose svetainėse, kur naudojami uždrausti skatinimo ar reklamos būdai.
Atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovas Sauliaus Petravičius tikina, kad dėl nelegalių lošimų nukenčia valstybė ir ekonomika.
„Pagal 2023 m. duomenis, mes galime teigti, kad tiesioginė žala per nesurinktus mokesčius, per šešėlinių nuotolinių lošimų rinką viršija 20 mln. eurų“, – skaičiavo S.Petravičius.
Pasak jo, tokią situaciją Lietuvoje nulemia neefektyvios šešėlinės lošimų rinkos užkardymo priemonės. Seime jau inicijuojami pokyčiai. Už neteisėtai organizuojamus azartinius lošimus ir raginimą lošti siūloma taikyti ne tik baudas, bet ir laisvės atėmimą iki ketverių metų.
Jei Seimas pritars, Baudžiamojo kodekso pataisos įsigaliotų dar šiais metais.
Pasak pataisų iniciatoriaus, parlamentaro Justo Džiugelio, dabar teisėsaugos institucijos neturi įgaliojimų pradėti baudžiamojo persekiojimo, kai lošimai organizuojami nuotoliu, o uždarytų nelegalių svetainių savininkai nėra nubaudžiami.
Šios įstatymo pataisos atvers, suteiks galimybę teisėsaugos institucijoms pradėti ir tarptautines procedūras, pasitelkiant užsienio partnerius, grėstų ir baudžiamoji atsakomybė tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, kurie neteisėtai organizuoja panašaus pobūdžio veiklas“, – dėstė J.Džiugelis.
Pabrėžiama, kad nelegalių svetainių užkardymo priemonės reikalingos ir dėl žaidėjo apsaugos, nes lošdami tokiose svetainėse žmonės rizikuoja visiškai prarasti lėšas.
Be to, tokiose svetainėse suteikiama prieiga lošti net tiems žmonėms, kurie yra įtraukti į apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą.
Anot Lošimų priežiūros tarnybos, per parą vidutiniškai sulaukiama apie 40 dėl įtraukimo į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Vis dėlto, specialistai pabrėžia – problema tokiu atveju nėra išsprendžiama.
„Iš tikrųjų ji – tik pristabdyta. Jeigu jau yra potraukis, tai būtų gerai pasikonsultuoti. Į konsultacijas taip drąsiai nesikreipia. Kai kurie netgi pasakoja, kad privažiuoja prie tarnybos, pasėdi, kavos pageria, parūko ir ne iš pirmo karto užeina“, – problema dalijosi tarnybos vyriausioji specialistė Tatjana Veromej.
Psichologė atkreipia dėmesį ir į artimųjų daromas klaidas, sako, neretai priklausomybę lošimams turintys asmenys sulaukia daugybę priekaištų iš artimųjų. Tačiau didžiausia klaida – artimieji padengia prasilošusiųjų skolas.
Seimas taip pat svarsto dar sugriežtinti azartinių lošimų prieinamumą – siūloma leisti lošti tik nuo 21 m. Toks reikalavimas galiotų tiek lošiantiems nuotoliu, tiek lošimo vietose. Dabar lošėjų amžiaus riba yra 18 metų, o į kazino įleidžiama nuo 21 m.
