Sporto klubuose – žmonių antplūdis: žinomi treneriai dalijasi patarimais, ką įsiminti

2024 metų pradžia – pats darbymetis Klaipėdos kūno rengybos treneriams. Žmonių pažadas „nuo Naujųjų metų pradėsiu sportuoti“ bent trumpam virsta realybe: sausio mėnesį būriai suplūsta į treniruoklių sales, jos būna perpildytos, neretai įsigyjami ir metiniai sporto klubų abonementai, tačiau jau po kelių savaičių entuziazmas dingsta ir sporto salės vėl ištuštėja. Bent jau iki pavasario. Ir taip tas užburtas ratas sukasi kasmet.

2024 metų pradžia – pats darbymetis Klaipėdos kūno rengybos treneriams.<br>Lrytas.lt koliažas
2024 metų pradžia – pats darbymetis Klaipėdos kūno rengybos treneriams.<br>Lrytas.lt koliažas
A.Mišeikis.<br>Asm. archyvo nuotr.
A.Mišeikis.<br>Asm. archyvo nuotr.
Z.Satkauskaitė.<br>Asm. archyvo nuotr.
Z.Satkauskaitė.<br>Asm. archyvo nuotr.
R.Vilkienė.<br>Asm. archyvo nuotr.
R.Vilkienė.<br>Asm. archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Paulius Matulevičius

2024-01-13 07:21

Daugelio įsivaizdavimas, kad per kelias dienas ar savaites pavyks atsikratyti metų metus kauptos riebalinės kūno masės, subliūkšta it muilo burbulas ir motyvacija dingsta – vėl grįžtama prie senų, neretai ir sveikatai žalingų gyvenimo įpročių.

Kodėl taip nutinka ir ką reikia daryti, kad visada būtume motyvuoti, žvalūs, o sportas taptų kasdiene mėgstama veikla, o atvaizdas veidrodyje keltų geras emocijas?

Savo įžvalgomis su „Vakarų ekspresu“ dalijasi patyrę sveikos gyvensenos, kūno rengybos specialistai ir asmeniniai treneriai Rasa Vilkienė, Arvydas Mišeikis ir Zita Satkauskaitė.

Kam eikvoti pinigus vaistams

Jie lyg susitarę sako: „Slides žiemai pradėk ruošti vasarą, o tvirtą kūną vasarai – žiemą.“ Tačiau pabrėžia, kad geriausias būdas išvengti papildomo streso ir kančių – treniruotis reguliariai ištisus metus, nedarant kelių mėnesių, pusmečio ar metų pertraukos, tada nereikės alinti ir savo kūno.

Svarbu režimas, užsispyrimas, kantrybė ir įsiklausymas į tai, ką sako patyrę specialistai, o ne eksperimentavimas pasiskaičius internete abejotinų „profesionalais“ prisistatančiųjų minčių.

„Juk kai žmogui skaudą dantį, jis nepuola jo tvarkytis pas batsiuvį arba ieškoti informacijos internete, kaip jį ištraukti. Taip pat, kai suskausta pilvą, pats nesiryžta operuotis apendicito.

Kiekvienas turime dirbti savo darbą. Visada savo klientams sakau: negalima taupyti sveikatos sąskaita“, – kalbėjo daugiau nei 20 metų trenerio patirties turintis A. Mišeikis.

Jis per savo sportinę karjerą yra tapęs Lietuvos ir Europos kultūrizmo čempionu, o kartu su žmona Roberta (taip pat dirba fitneso trenere) yra iškovojęs ir pasaulio porų prizininkų laurus. Be to, jau pats spėjo išugdyti Lietuvos ir Europos jaunimo prizininkų.

„Visi žmonės nori ilgai gyventi, tačiau ar tikrai jie bus laimingi būdami seni ir ligoti? Savo kūnu reikia rūpintis visą gyvenimą. Man darosi baugu, kai į sporto klubą atėję paaugliai nesugeba prisitraukti prie skersinio, vos pajuda, fizinė būklė tragiška. Argi normalu, kad 13–15 metų jaunuoliai jau turi trečio laipsnio nutukimą. Kartais tėvų per didelė meilė ir lepinimas bandelėmis bei saldumynais padaro ne naudą, o didelę žalą. Neretai man tenka įtikinėti ir tėvus, kad jų vaikams būtina derinti mitybą bei dažniau užsukti į sporto salę“, – teigė sporto klubo „VS-Express 24/7“ vyr. treneris A. Mišeikis.

Jis prisiminė ir atvejį, kai viena jo treniruojama moteriškė per tris mėnesius atsikratė net 25 kg kūno svorio.

„Kol ji nesportavo, skundėsi padidėjusiu kraujospūdžiu, varstė medikų kabinetų duris, kas mėnesį iš vaistinės vaistus pirkdavo maišais. Po trijų mėnesių sporto sveikata pagerėjo, moteris tapo kur kas žvalesnė ir energingesnė.

Vėliau net juokėsi, kad sirgti buvo tikra prabanga, nes vaistams išleisdavo šimtus ar net tūkstančius eurų. Tai dar kartą įrodo, kad sportas – tai jaunystės ir sveikatos šaltinis“, – pasakojo A. Mišeikis.

Išsikelkite realius tikslus

Pasak įžymybių trenerės Rasos Vilkienės, pirmas žingsnis pradedant sportuoti – įvertinti fizinį aktyvumą ir pasirengimą.

„Protingiausia būtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar kitu specialistu, kuris padės nustatyti sveikatos būklę ir tai, kokia sporto forma būtų tinkamiausia. Antras žingsnis – išsikelti realius tikslus.

Naivu būtų tikėtis per porą savaičių numesti 5 kilogramus. Siekiai turi būti pamatuoti atsižvelgiant į pasirengimą. Priešingu atveju motyvacija gali greitai išblėsti“, – sako R. Vilkienė.

Anot jos, nepriklausomai nuo to, kokia yra sveikatos būklė ir išsikelti tikslai, svarbu sportuoti protingai ir nepersistengti.

„Dažna pradedančiųjų klaida – pernelyg didelis spaudimas sau ir neatsargus elgesys. Tai gali lemti skausmą, traumas ir, žinoma, nusivylimą. Pradėti reikia pamažu, svarbu išsiaiškinti kiekvieno pratimo atlikimo techniką“, – pažymi R. Vilkienė.

Ji nuolat savo klientams pabrėžia ir tai, kad norint turėti tobulą kūną, svarbu ne tik sportuoti, bet ir tinkamai maitintis.

„Mityba, beje, lemia 60–80 procentų mūsų atvaizdo veidrodyje“, – sako R. Vilkienė.

Treneris – tarsi kelrodė žvaigždė

Nuo 11 metų pati aktyviai sportuojanti, Europos ir pasaulio čempionatuose ne kartą žibėjusi, pastaruosius 15 metų kūno rengybos trenere dirbanti klaipėdietė Zita Satkauskaitė pastebi, kad šiais laikais sporto industrija yra puikiai išvystyta ir prieinama didžiajai daliai žmonių.

„Yra daugybė sporto klubų ir pasirinkimų, tačiau, mano nuomone, pagrindinį dėmesį klientai turėtų kreipti į personalą – trenerį. Juk treneris yra kelrodė žvaigždė, kuri padeda žmogui nuo taško A iki taško Z pasiekti jo norimus tikslus.

Sudėlioja sporto planą, pasižiūri į žmogaus fiziologines sąvybes, pasižiūri, turi problemų su sveikata ar ne. Su treneriu galima pasiekti tokį rezultatą, apie kurį net patys nesvajojote“, – akcentuoja Z. Satkauskaitė.

Anot jos, žmogus turėtų suprasti, kad sportas – nėra vien užgaida ateiti į sporto salę tik tam, kad turėtų gražų kūną. Tai turėtų tapti reguliaria veikla – įpročiu.

„Reikėtų susiplanuoti sportuoti 3–4 kartus per savaitę, o ne 1 kartą per savaitę. Sportuoti tik kartą per savaitę taip pat gali būti žalinga: organizmas gaus per daug streso.

Reguliarus sportas ugdo ir charakterį, ir discipliną, ir valią, keičia požiūrį į gyvenimą, į savo kūną. Tai yra proto, kūno ir sielos darna.

Visada keistis reikėtų pradėti nuo savęs, o kai pradedi nuo savęs, visas pasaulis atrodo tarsi geresnis. Atsiranda valia, tikslai ir planas. Viską reikia daryti protingai ir saikingai. Sportas neturi būti kančia.

Jis turi teikti malonumą. Iš savo patirties puikiai žinau, kad sportas – tai sveikatos ir geros nuotaikos šaltinis. Jei išsiugdysite įprotį sportuoti, tai suprasite“, – teigė Z. Satkauskaitė, kuri vadovaujasi posakiu: „Sveikame kūne – sveika siela“.

Ji dažnai girdi klausimą: kada tinkamiausias paros laikas sportuoti? Anot jos, tikslaus atsakymo nėra, kadangi tai – labai individualu.

„Kiekvienas žmogus turėtų atsižvelgti į save, savo savijautą, dienos režimą, fizines ypatybes. Nereikėtų savęs versti sportuoti rytais, jei jūs nesate ankstyvas žmogus. Mokslininkai teigia, kad egzistuoja du žmonių tipai: pelėdos ir vyturiai“, – akcentuoja Zita.

Ji iš trenerės patirties pastebi, kad vieniems sportuoti maloniau ir geriau rytais.

„Taip gaunama energijos visai dienai. Organizmas tarsi pažadinamas, nuteikia darbingai visai dienai. O kai kuriems žmonėms maloniau ir produktyviau sportuoti vakarais. Svarbiausia, nesportuokite tris valandas iki miego, kad nesutrikdytumėte miego ir poilsio režimo. Svarbiausia – balansas ir, žinoma, jei jaučiatės pervargę ir verkiant nesinori tą dieną sportuoti, reikėtų įsiklausyti į savo organizmą ir rinktis pertrauką“, – sakė Z. Satkauskaitė.

Ji akcentuoja ir tai, kad aktyvus judėjimas yra svarbiausia ir efektyviausia profilaktinė priemonė, norint užkirsti kelią įvairioms ligoms ir sustiprinti sveikatą, imunitetą, įveikti beveik kiekvieną žmogų lydinti stresą.

„Turime skatinti ir motyvuoti vaikus aktyviai leisti laisvalaikį, mankštintis ir kuo ilgiau būti gryname ore“, – akcentuoja Z. Satkauskaitė, kuriai mūsų jaunosios kartos ateitis – ne vis vien.

„Sportiška visuomenė – sveika visuomenė“, – įsitikinusi ji.

Z. Satkauskaitė teigia, kad judėjimas padeda kovoti ne tik su įtampa, nerimu, nemiga, bet ir su depresija.

„Aktyvi fizinė veikla gerina nuotaiką, leidžia labiau atsipalaiduoti, atitrūkti nuo kasdieninių rūpesčių. Reguliuoja žmogaus psichoemocinę būseną. Kelia pasitikėjimą savimi, motyvuoja“, – privalumus vardijo Z. Satkauskaitė.

Dar ji pridūrė: „Darykite viską, kad sportuoti būtų malonu. Negalvokite apie sportą kaip apie sunkų, alinantį darbą. Jei tai darysite su polėkiu, nė nepastebėsite, kaip keisis jūsų kūnas.“

Ji nuolat pabrėžia, kad sporte jokio amžiaus cenzo nėra.

„Savo kūną transformuoti gali ir vaikai, ir 70-metį perkopę žmonės. Gyvenime niekada nereikia vadovautis stereotipais“, – akcentavo klaipėdietė.

Ji prieš daugiau nei dešimtmetį buvo Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės narė ir šalies prizininkė (mėtė diską ir stumdė rutulį), taip pat yra tapusi svarsčių kilnojimo Europos čempione, Lietuvos jėgos dvikovės rekordininke (pritūpė su 172 kg štanga), net penkiuose Europos kultūrizmo čempionatuose iškovojo prizines vietas, pasaulio kultūrizmo mėgėjų čempionate iškovojo bronzos medalį, o tarp planetos profesionalų liko penkta.

„Visada kantriai ir užsispyrusiai siekite savo tikslų ir viską pasieksite. Tereikia labai norėti ir iš širdies dirbti. Aš nuolat tai kartoju savo klientams. Trenerio darbas – tai menas. Nepakartojamas jausmas matyti laimingus motyvuotų žmonių veidus“, – pasakojo Z. Satkauskaitė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.