Palygino ES šalis ir Lietuvą: pensijų dydžiai šalyje atitinka nuo BVP skiriamą dalį

Siekiant, kad Lietuvoje gaunamos pensijos ateityje nebūtų tarp mažiausių, o prilygtų Europos Sąjungos (ES) vidurkiui, joms reikia skirti didesnę biudžeto dalį, teigia Vilniaus universiteto docentė Jekaterina Navickė. Visgi, anot jos, užtikrinti tokį – dvigubai didesnį – finansavimą būtų įmanoma tik padidinus mokesčius.

Kad pensijos ateityje nebūtų tarp mažiausių, o prilygtų Europos Sąjungos (ES) vidurkiui, reikia skirti didesnę biudžeto dalį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kad pensijos ateityje nebūtų tarp mažiausių, o prilygtų Europos Sąjungos (ES) vidurkiui, reikia skirti didesnę biudžeto dalį.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Žygimantas Šilobritas

Jan 17, 2024, 4:48 PM

„Mes išleidžiame apie 6 proc. nuo BVP pensijoms, o ES vidurkis – 12 proc. Tai tokio lygio pensijas ir turime. Jeigu norime jas padvigubinti, reikėtų skirti atitinkamą biudžeto dalį. Tai nėra milžiniški skaičiai. Mes kalbame apie ES vidurkį, ne apie kokius nors šios srities lyderius“, – trečiadienį, diskusijos „Bene mažiausios pensijos Europoje: ori senatvė Lietuvoje – misija neįmanoma?“ metu kalbėjo J. Navickė.

„Mes gyvename lengvai šizofreniškoje sistemoje, kur iš vienos pusės norime gerų, aukštų pensijų, aukštos kokybės ir prieinamų paslaugų, gero išsilavinimo, sveikatos apsaugos. Bet iš kitos pusės nenorime už tai mokėti. Tai reikėtų kažkaip savo norus ir galimybes artinti ir surasti resursų tiems lūkesčiams“, – pabrėžė ji.

Pasak ekspertės, Lietuvoje taip pat susiduriama su aukštu dirbančiųjų apmokestinimu, bet kitokie mokesčiai yra arba nesubalansuoti arba nesurenkami.

„ES kontekste, mūsų turto ir nekilnojamojo turto mokesčiai yra visiškai nesurenkami. Iš kitos pusės, turime didelę naštą dirbantiesiems, viską bandome imti iš jų“, – paminėjo ji.

Visgi, J. Navickė nemano, kad Lietuvos pensijų sistema turėtų būti drastiškai keičiama, visiškai imituojant skandinavišką modelį. Jos manymu, antrosios pensijų pakopos sistema galėtų būti lankstesnė ir labiau privatizuota, atsisakant valstybės subsidijavimo ir sukuriant galimybes pasinaudoti tomis lėšomis.

„Pensijų sistema yra vis reformuojama. Galima dar labiau tobulinti, bet man atrodo, kad tai, jog mūsų pensijų pagrindą sudaro „Sodros“ pensijos yra labai gerai. Ta sistema veikia. Tik sistemos finansavimas yra neadekvatus“, – kalbėjo J. Navickė.

„Diskusijos apie antrąją pensijų pakopą visada yra apie tai, kad turime būti liberalūs. Tai ir būkime, leiskime žmonėms laisvai disponuoti tomis lėšomis“, – pridūrė ji.

Šią savaitę paskelbta, kad naujausias EPBO tyrimo duomenimis, Lietuva užima paskutinę vietą pagal būsimą pakeitimo normą – pensijų dydžio santykį su iki tol gautu darbo užmokesčiu. Organizacijos prognozėmis, Lietuvoje 2000 m. gimę ir 2022 m. pradėję dirbti asmenys, išėję į senatvės pensiją, gaus vos 28,9 proc. vidutinio atlyginimo, mažiausiai tarp 38 tirtų EBPO valstybių.

Taip pat, pasak EBPO tyrimo duomenų, Lietuva užima žemiausią vietą ir tarp Baltijos valstybių. Tyrimo duomenimis, Estijoje pakeitimo norma sieks 34,4 proc., o Latvijoje – 52,1 proc.

Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2023 m. siekė apie 43 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.