Dabar tarptautinių maršrutų Lietuva turi jau du.
Per rietenas, nesantaikas, sankcijas Lietuvos valdžia jau buvo primiršusi, kad pašonėje braliukai gyvena. Apsilankiusi Rygoje atsiminė.
Ir sugalvojo, kad gerai būtų Latvijos nacionalinės oro bendrovės „AirBaltic“ akcijų įsigyti. Juolab kad ir proga yra – šių metų pabaigoje „AirBaltic“ ruošiasi viešai akcijas platinti.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis jau ėmė kurti didingus planus, kaip įsigijus akcijų dalis lėktuvų stovės Lietuvoje ir skraidys iš Vilniaus.
Anot jo, šiuo metu jau tariamasi dėl galimų sandorio sąlygų, o „AirBaltic“ ateityje galėtų tapti ir Baltijos šalių oro linijomis.
Argi ne grimasa? Dvi savo skrydžių bendroves įkūrusi, bet vėliau savo rankomis nusmaugusi Lietuvos valdžia klijuojasi prie Latvijos valstybės valdomos bendrovės „AirBaltic“, nes geresnio kelio nėra.
Atvirai sakant, tai geras sumanymas – jei pats nieko negali, reikia prie kažko šlietis. Juk būtų puiku, jeigu ant „AirBaltic“ lėktuvų šalia Latvijos vėliavos atsirastų ir mūsų trispalvė. Juolab kaimynystėje galima matyti tokių pat gerų pavyzdžių. Pavyzdžiui, SAS bendrovė, kuri yra dviejų šalių – Švedijos ir Danijos – oro vežėja.
Štai bobslėjus, tapęs Latvijos nacionaline sporto šaka. Kodėl jam skirtų trasų Lietuvoje neįrengus? Juk abiejų valstybių klimatas panašus.
Arba Joninės, kurias latviai dar linksmiau nei lietuviai švenčia ir per tiltus ne tik Adomo, bet ir Ievos kostiumais bėga.
Kodėl lietuviams šios tradicijos neperėmus? Kartu parodytume, kad net ir kelnes dėl kaimynų nusimauti galime.
