Papildomą sveikatos draudimą darbuotojams siūlo tik 5 ministerijos – likusios renkasi motyvuoti kitaip

Nors papildomas sveikatos draudimas prieinamas ne tik privataus, bet ir viešojo sektoriaus darbuotojams, tik 5 iš 14 ministerijų siūlo tokią skatinamąją priemonę. Visgi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė atkreipia dėmesį, kad sveikatos draudimo nesiūlančiose ministerijose darbuotojai gali būti motyvuojami kitaip – suteikiant papildomas atostogų dienas ar padengiant sporto klubo išlaidas. Papildomą sveikatos draudimą suteikiančios ministerijos savo pasirinkimą grindžia siekiu pritraukti ir išlaikyti gerus specialistus.

Papildomą sveikatos draudimą suteikiančios ministerijos savo pasirinkimą grindžia siekiu pritraukti ir išlaikyti gerus specialistus.<br>Unsplash.
Papildomą sveikatos draudimą suteikiančios ministerijos savo pasirinkimą grindžia siekiu pritraukti ir išlaikyti gerus specialistus.<br>Unsplash.
Daugiau nuotraukų (1)

Irtautė Gutauskaitė

2024-01-28 15:38

5 iš 14 ministerijų suteikia papildomą sveikatos draudimą

Papildomu sveikatos draudimu darbuotojus šiuo metu draudžia Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Teisingumo, Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Visose institucijose darbuotojai pagal individualius poreikius pasirinkti iš kelių draudimo variantų. Maksimali suma, kompensuojama ministerijų darbuotojams – 2000 eurų. Visgi, dažniausiai draudimas vienam darbuotojui institucijai kainuoja apie 400 eurų per metus.

„Darbuotojams gali būti teikiamos tokios sveikatos priežiūros paslaugos kaip ambulatorinis gydymas ir diagnostika, stacionarinis gydymas valstybinėje ligoninėje, kritinių ligų gydymas, vaistai, medicinos pagalbos priemonės, profilaktiniai patikrinimai ir vakcinacija, odontologijos paslaugos. Draudimo apmokama suma priklauso nuo pasirinktos programos“, – teigiama Eltai perduotame Ekonomikos ir inovacijų ministerijos komentare.

Kai kurios ministerijos, pavyzdžiui, Susisiekimo, papildomą sveikatos draudimą darbuotojams užtikrina nuo 2022 metų vidurio. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šia priemone darbuotojus pradėjo skatinti praėjusių metų gruodžio mėnesį.

„Sveikatos draudimo tikslingumas bus vertinamas baigiantis šiems metams, kai gausime grįžtamąjį ryšį tiek iš dirbančių darbuotojų, tiek iš kandidatų“, – Eltai perduotame komentare teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pasak jo, tai yra viena iš darbuotojų pritraukimo ir motyvavimo priemonių. A. Dulkys pažymėjo, kad kovojant su privačiu sektoriumi dėl aukštos kvalifikacijos specialistų valstybės įstaigos taip pat turi galvoti apie papildomas skatinamąsias priemones, ne vien apie darbo užmokestį.

„Visas viešasis sektorius susiduria su konkurencingumo trūkumu pritraukiant darbuotojus, neslėpsiu, ministerija čia nėra išimtis. Sveikatos draudimas buvo pasirinktas po diskusijų su darbuotojais, klausiant jų, kas jiems aktualu, kokios motyvavimo priemonės veiktų tiek ateinant dirbti į ministeriją, tiek liekant joje“, – aiškino ministras.

I. Ruginienė: papildomomis priemonėmis reikia skatinti ir viešojo sektoriaus darbuotojus

Vertindama tik kelių ministerijų pasirinkimą suteikti papildomą sveikatos draudimą, LPSK pirmininkė I. Ruginienė atkreipė dėmesį, jog likusios institucijos savo darbuotojus veikiausiai motyvuoja kitais būdais. Pavyzdžiui, anot jos, skiria papildomai lėšų į pensinį kaupimą, padengia sporto klubo išlaidas, suteikia papildomų atostogų dienų.

„Gal kažką kito suteikia? Klausimas, ar taip ir yra, kad vienos suteikia sveikatos draudimą, o kitos visiškai nieko neturi. Gali būti, kad turi kitą bonusinę sistemą. Pavyzdžiui, kitose ministerijose darbuotojams nėra poreikio papildomam sveikatos draudimui“, – Eltai komentavo I. Ruginienė.

Visgi, pridūrė ji, būtų blogai, jei kitų 9 ministerijų darbuotojai norėtų turėti papildomą sveikatos draudimą, tačiau jis nėra suteikiamas darbdavio.

„Daug blogesnė situacija yra, jei darbuotojai visai nieko prieš būtų turėti sveikatos draudimą, tačiau darbdavys užsispyręs ir sako ne. Tada tikrai yra blogai“, – kalbėjo LPSK pirmininkė.

I. Ruginienė pabrėžė, kad Lietuvoje yra klaidingai suformuota nuomonė apie viešojo sektoriaus darbuotojus. Pasak jos, tai yra asmenys, kurie turi būti motyvuojami lygiai taip pat, kaip ir privačiame sektoriuje dirbantieji.

„Mes klaidingai formuojame nuomonę, kad jei darbuotojas dirba viešajame sektoriuje, jo nereikia skatinti. Tie žmonės yra samdomi mūsų, Lietuvos gyventojų, kurie sumoka mokesčius, kad atliktų tam tikrą funkciją. Ir jeigu mes samdome darbuotoją, kaip ir bet kurioje kitoje darbovietėje, tai normalu, kad mes už tą darbą turime atsilyginti, kad tas darbuotojas turi teisę į tam tikrus kompensavimo mechanizmus už jo vargus. Tai yra absoliučiai normali sistema“, – akcentavo LPSK pirmininkė.

Vyriausybės kanceliarija pažymi, kad Darbo kodeksas numato galimybes darbuotojams ar juos atstovaujančioms profesinėms sąjungoms derėtis ir susitarti dėl palankesnių darbo sąlygų. Profesinių sąjungų ir darbdavio derybose galima tartis dėl darbuotojams svarbių darbo, socialinių ir ekonominių sąlygų, tarp jų gali būti ir sveikatos draudimo paslauga, galima tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose.

„Svarbu, kad šias paslaugas įsigyjant, tai būtų daroma griežtai vadovaujantis teisės aktuose numatytomis viešųjų pirkimų taisyklėmis“, – teigiama Vyriausybės perduotame komentare.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.