Laivų statytojai skambina pavojaus varpais: neturime šansų klestėti be įvežtinės darbo jėgos

Metai nauji, problemos tos pačios. „Trūkstamų specialistų sąrašas yra didžiulis, jame nurodytos 76 profesijos. Be įvežtinės darbo jėgos, mes neturime šansų klestėti“, – mano Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos (LLSRA) vykdomasis direktorius Viktoras Čepys.

Darbuotojų stygius – vis dar pagrindinė laivų statytojų ir remontininkų problema.<br>V.Jurevičienės, E.Jankausko / „Vakarų ekspreso“ nuotr.
Darbuotojų stygius – vis dar pagrindinė laivų statytojų ir remontininkų problema.<br>V.Jurevičienės, E.Jankausko / „Vakarų ekspreso“ nuotr.
Darbuotojų stygius – vis dar pagrindinė laivų statytojų ir remontininkų problema.<br>V.Jurevičienės, E.Jankausko / „Vakarų ekspreso“ nuotr.
Darbuotojų stygius – vis dar pagrindinė laivų statytojų ir remontininkų problema.<br>V.Jurevičienės, E.Jankausko / „Vakarų ekspreso“ nuotr.
Darbuotojų stygius – vis dar pagrindinė laivų statytojų ir remontininkų problema.<br>V.Jurevičienės, E.Jankausko / „Vakarų ekspreso“ nuotr.
Darbuotojų stygius – vis dar pagrindinė laivų statytojų ir remontininkų problema.<br>V.Jurevičienės, E.Jankausko / „Vakarų ekspreso“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Dalia Bikauskaitė

Feb 1, 2024, 8:44 PM

LLSRA prezidentas, AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) generalinis direktorius Arnoldas Šileika primena, kad darbuotojų stygius – didelė problema ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, visame pasaulyje. „Tai nuolatinė ir jau globali problema. Kvalifikuotų darbuotojų trūksta tiek Europoje, tiek Pietų Korėjoje, netgi Turkijoje. Ši problema lengvai išspręsta nebus“, – pažymi jis.

„Asociacijos prezidentas, viceprezidentai, mes visi puoselėjame mintį patys rengtis būsimus specialistus. O mažosios įmonės eina paprastesniu keliu – stengiasi samdyti jau parengtus specialistus, nors tokių rasti gana sunku.

Galvojant apie ateitį reikia tikėtis, kad atsiras jaunuolių, kurie rinksis laivų remontininkų ir statytojų profesiją. Ji gana sunki, bet labai svarbi. Kai matai, kad plaukia naujasis keltas, ir žinai, jog jį statei tu, apima geras jausmas“, – kalbėjo V. Čepys.

Trukdo biurokratija

„Man visada kelia nuostabą, kai sakoma, kad pastatys gamyklą ir sukurs 1000 darbo vietų, o iš kur jų ims, nenurodoma. Gali imti iš šalia dirbančios įmonės pasiūlydamas didesnį atlyginimą, bet jai pakenksi. Nereikėtų pamiršti, kad laivų remontas robotizacijai ir skaitmenizacijai labai sunkiai pasiduoda“, – situaciją apibūdino asociacijos vykdomasis direktorius.

Pasak jo, didžiulė problema – iš kur atsivežti trūkstamų darbuotojų. Asociacijos narės dairosi visur: kai kas važiuoja ieškoti specialistų į Indiją, kai kas – į Tadžikistaną, Kazachstaną, Azerbaidžaną. Kai kuriose remonto įmonėse jau dirba ir vietnamiečių.

Lietuva pernai metų pabaigoje padidino įdarbinimo kvotą darbuotojams iš trečiųjų šalių. V. Čepys sako, kad tuo nėra taip paprasta pasinaudoti, nes labai daug biurokratijos. Pavyzdžiui, reikalaujama pateikti planą metams, ką ketinama daryti.

„Jeigu remontininkai dirba VLG, jie, ko gero, dar gali pateikti ilgalaikes sutartis, bet jeigu vykstama į Norvegiją atsiradus kokiam nors darbui, to nepadarysi. O mažosios įmonės gaudo tokius darbelius.

Suplanuoti laivų remontą kitiems metams – nerealus dalykas. Be to, Migracijos tarnyba gana priekabiai žiūri į kiekvieną žmogų, reikalauja įvairių dokumentų“, – sakė V. Čepys.

A. Šileika pridūrė, kad darbuotojų atsivežimo procedūros trunka labai ilgai – apie pusę metų. Jis sako, kad įmonė turėtų pardavimų daugiau, jeigu būtų užtektinai darbuotojų. Ir vis dėlto, nepaisant šios problemos, gamybos apimtis ir pardavimus VLG pavyko pernai padidinti 20 proc. Esant tokioms sąlygoms, tai gana neblogas rezultatas.

Statybos portfelis suformuotas

A. Šileikos teigimu, praėję metai laivų statybos srityje buvo gana sudėtingi. Vienas dalykas, teko baigti pradėtus darbus, kad būtų galima imtis naujų. Kitas dalykas, apsunkinęs situaciją, – darbuotojų trūkumas ir jų įvežimas iš trečiųjų šalių. Vakarų Baltijos laivų statyklai nepavyko kompensuoti ukrainiečių praradimo, kuris įvyko prasidėjus karui Ukrainoje.

Pasak VLG vadovo, Europos rinkoje užsakymų daugėja. Didėja aplinkai draugiškų laivų poreikis. Vis daugiau užsakoma statyti laivus su elektros baterijomis, varomus vandeniliu.

Pasaulinė rinka, A. Šileikos manymu, šiuo metu gera, bet konkurencija gana didelė. Tai daro įtaką laivų statybos kainoms.

„Laivų poreikį dažniausiai sąlygoja rinka. Pavyzdžiui, jeigu atsiranda konteinervežių poreikis, daugelis stengiasi statyti juos, o kai jų pristatoma daug, tada jų poreikis rinkoje krenta. Mes esame pasirinkę segmentą ir per daug nesimėtome dėl skirtingų projektų. Negali būti ekspertas visose srityse“, – sakė A. Šileika.

2022-aisiais ir pernai metų pradžioje didelį poveikį savikainai ir pasirašytiems kontraktams darė labai išaugusios medžiagų, elektros kainos, o šiuo metu jos stabilizavosi, nors nėra tokios, kokios buvo prieš karą.

A. Šileikos teigimu, pastaruoju metu rinkoje juntamas pagyvėjimas. VLG laivų statybos užsakymų portfelis 2024-iesiems jau suformuotas. Šiemet bus baigti statyti vokiečiams du daugiafunkciai laivai, bus statomas žvejybos laivo korpusas, kartu su estais – teršalų surinkimo laivas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Toliau bus bendradarbiaujama su kruizinių laivų statytojais ir statomi jiems laivų blokai.

Suremontuoti 77 laivai

A. Šileika sako, kad 2023-ieji laivų remontininkams Klaipėdoje buvo geri. Įtakos turėjo investicijos į didžiuosius dokus, kurie dabar visada yra užimti. Pernai VLG suremontuoti 77 laivai. Įmonės darbuotojai didžiuojasi, kad jų įmonėje buvo remontuojami ir pasaulinės laivybos lyderių, laivybos kompanijų iš Amerikos, ir Japonijos laivai. VLG remontuojami tanklaiviai, dujovežiai, sausakrūviai ro-ro, ro-pax laivai, cheminiai tanklaiviai, žemsiurbės.„Laivų remontas Klaipėdoje yra konkurencingas tarptautiniu europiniu lygiu“, – sako VLG vadovas.

Pasak V. Čepio, remonto įmonės, asociacijos narės, per daug nesiskundžia ir mano, kad 2024-ieji bus joms gana sėkmingi. Brangi elektra – aktualus klausimas didelėms įmonėms. Didžiausia problema buvo, kai Ukrainoje prasidėjo karas, stipriai padidėjusios plieno kainos, kurios tik dabar yra daugmaž stabilizuotos. Be abejo, įtakos turėjo ir sankcijos Rusijai. Klaipėdoje buvo remontuojama nemažai rusų laivų, o dabar šitas procesas nutrūko. Iš veiklos pasitraukė tik vienas „Klaipėdos radaras“.

Pasak V. Čepio, tai buvo gera, tvarkinga įmonė, deja, mirė jos savininkas Viktoras Belovas ir šiuo metu ji jau likviduojama. Mažosios įmonės, V. Čepio teigimu, yra labai aktyvios, ieško kontraktų ir Vokietijoje, ir Prancūzijoje, ir Norvegijoje. Pasak jo, mažų įmonėlių yra labai daug. Apskritai paėmus, asociacijos įmonėse yra apie 2 tūkst. dirbančiųjų, o, be jų, šioje sferoje dirba dar apie 3,5 tūkst. darbuotojų. Nė viena didelė įmonė neapsieina be subrangovų. Joms neapsimoka laikyti keliolika darbuotojų, jeigu ateityje nenusimato didelių darbų.

Trukdo kvotos

Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro vadovo Egidijaus Skarbaliaus tiesiai šviesiai paklausėme, kodėl centras neparengia tiek specialistų, kiek jų reikia laivų statybos ir remonto įmonėms.

E. Skarbaliaus teigimu, centras negali priimti jaunuolių mokytis kai kurių specialybių, kurių reikia gamybininkams, nes neturi pakankamai kvotų. „Buvo atlikta Klaipėdos pramonininkų asociacijos narių apklausa. Paaiškėjo, kad mūsų rengiamų specialistų poreikis yra kelis kartus didesnis, nei mes gauname kvotų. Manau, asocijuotos verslo struktūros turi kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad skirstant kvotas būtu atsižvelgta į jų poreikius.

Pirma priežastis – ministerijos kvotų sistema, t. y. kiekvienai mokymo įstaigai skiriamos valstybės finansuojamos vietos. Mes jų gauname per mažai. Šiais mokslo metais stojant į inžinerines specialybes buvo 1,5 žmogaus konkursas į vieną vietą.

Tą kvotų sistemą reikėtų keisti. Ministerija tai žino. Mes diskutuojame su ja, manau, bus rastas sprendimas, kaip turi būti sudėlioti valstybės prioritetai, idant teisingai būtų nuspręsta, kiek kvotų reikia paslaugų sektoriui, t. y. manikiūrų, pedikiūrų ir kt. specialistų ir kiek inžinerinės pramonės specialistų“, – situaciją apibūdino E. Skarbalius.

Šiais mokslo metais, praėjus keleriems metams, pirmą kartą buvo surinkta laivų korpusininkų grupė. Beje, šiems moksleiviams VLG skyrė stipendijų. Centro direktoriaus teigimu, buvo pasistengta, kad visi, kurie stojo mokytis šios specialybės, būtų priimti aukojant kai kurių kitų specialybių kvotas. Pasak jo, dėl tų kvotų nepriimta daugiau kaip 50 būsimų elektrikų.

Antra priežastis, kodėl trūksta laivų statytojams ir remontininkams reikalingų specialistų, – mokymo įstaiga negali nurodyti, kur absolventai turi dirbti. Tačiau ji sudaro sąlygas darbdaviams susitikti su mokiniais ir skatinti eiti dirbti pas juos.

„Mes pasitikime tomis įmonėmis ir patariame moksleiviams rinktis jas turint omenyje jų teikiamas socialines garantijas ir nesusigundyti tais darbdaviais, kurie dalija vienadienius pažadus siūlydami momentinį didesnį atlygį jaunam specialistui. O sparnus nusvilusieji neretai tampa emigrantais“, – kalbėjo E. Skarbalius.

dr. Odeta Kupetienė, Klaipėdos P. Lindenau mokymo centro plėtros vadovė:

„Pernai buvo tokia situacija, kad tos mokymo įstaigos, kurios rengia kirpėjus, siuvėjus ir kt., galėjo priimti du kartus daugiau mokinių negu rengiančios specialistus inžinerinei pramonei, kurios įmonės sako, kad jų joms trūksta šimtais. Pagal pernai metų švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintą valstybės finansuojamų vietų planą, vadinamąsias kvotas, Klaipėdos apskričiai inžinerinės pramonės profesijoms buvo skirta 405 vietos (iš jų Klaipėdos P. Lindenau mokymo centrui – 110), o daugiausia – 481 – paslaugų asmenims specialistams (rengiančioms kirpėjus, masažuotojus, socialinių darbuotojų padėjėjus ir kt.). Pati planavimo logika neatlaiko kritikos. Kadangi anksčiau inžinerinės pramonės specialistai nebuvo populiarūs, todėl tai atsiliepia ir kvotų plane. O elektrikų poreikis pastaraisiais metais išaugo trigubai. Planavimo metodika atsilieka nuo realių poreikių, kurie sparčiai keičiasi. Kiek mums žinoma, ministerija jau ieško būdų, kaip keisti situaciją, kaip patobulinti valstybės finansuojamų vietų planavimą.“

Vladas Jakimavičius, UAB „Baltic Technical Samp Technological Solutions“ vadovas:

„Nesame gigantai, tad ir labai kuo nors nepatenkinti. Mes dirbame kaip subrangovai VLG pagal poreikį. Pernai jis nebuvo išskirtinis lyginant su pastaruoju penkmečiu. Darbo turėjome. Mūsų specialistai, ne visi jie yra iš Lietuvos, kaip samdoma darbo jėga važiuoja į užsienį, į Skandinaviją. Įmonė turi iki 10 laivų remontininkų, kurie atlieka kvalifikuotus suvirinimo ir laivų korpuso surinkimo darbus. Ji buvo įsteigta seniau nei prieš dešimt metų.

Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija pernai minėjo savo veiklos 20-metį. Šiuo metu ji vienija 17 įmonių. Latviai tokios asociacijos neturi, buvo atvykę konsultuotis į Klaipėdą, norėtų ją steigti, estai irgi neturi tokios organizacijos. Didžiausi Lietuvos laivų remontininkų konkurentai yra lenkai.“

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.