Gimstamumo rodiklis yra mažiausias nuo komunistinės Kinijos įkūrimo 1949 m.
Gimė apie 9,02 mln. kūdikių, palyginti su 9,56 mln. kūdikių 2022 m.
Bendras gyventojų skaičius 2023 m. sumažėjo iki 1,409 mlrd. žmonių, t. y. 2,08 mln. mažiau nei ankstesniais metais, nurodė biuras.
„Be abejo, praėjusių metų staigus sumažėjimas iš dalies turėtų būti susijęs su draudimais ir greičiausiai 2024 m. nauji gimimai atsigaus, nors struktūrinė mažėjimo tendencija išlieka nepakitusi“, – sakė „Macquarie Group“ vyriausiasis Kinijos ekonomistas Larry Hu.
Šalies demografiniai pokyčiai vyksta tuo metu, kai jos ekonomikos augimas stringa.
Nors ši plėtra žymi didelį pagreitį, palyginti su 2022 m., kai Kinijos ekonomika augo tik 3 proc., vis dėlto tai yra vienas blogiausių šalies ekonominių rezultatų per daugiau nei tris dešimtmečius.
Kiniją kamuoja nemažai ekonominių problemų, įskaitant investuotojų pasitraukimą ir defliaciją.
Dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus Pekinas dabar bus priverstas atlikti tam tikrus struktūrinius ekonomikos pokyčius ir pertvarkyti sektorius, įskaitant sveikatos priežiūros ir būsto sektorių.
Trečiadienio duomenys nebuvo visiškai niūrūs.
Ketvirtąjį ketvirtį Kinijos BVP išaugo 5,2 proc., t. y. pagreitėjo trečiojo ketvirčio 4,9 proc. augimas.
Tačiau, ekspertų teigimu, šis postūmis gali būti ne ilgalaikis.
„Tai lėmė du pagrindiniai veiksniai: netikėtas, bet trumpalaikis susikaupusios paklausos atsipalaidavimas per [trečiojo ketvirčio] šventes ir mažas bazės efektas [ketvirtąjį ketvirtį] 2022 m.“ – sakė Konferencijų tarybos Kinijos ekonomikos ir verslo centro vadovas Alfredo Montufar-Helu (Alfredo Montufar-Helu).
Jis mano, kad Kinijos BVP augimas 2024 m. sulėtės iki 4,1 proc. dėl kelių reikšmingų augimą stabdančių veiksnių, įskaitant tebesitęsiantį nekilnojamojo turto nuosmukį ir sumažėjusį vartojimą.
Remiantis Reuters skaičiavimais, atliktais remiantis NBS duomenimis, gruodžio mėn. naujų būstų kainos sumažėjo labiausiai per beveik devynerius metus, o investicijos į nekilnojamąjį turtą 2023 m., palyginti su ankstesniais metais, smuko 9,6 proc., ir tai reiškia, kad jos mažėjo antrus metus iš eilės.
Naujausi duomenys paskelbti po to, kai 2022 m. Kinijos gyventojų skaičius pirmą kartą per kelis dešimtmečius sumažėjo – analitikų teigimu, tai buvo pirmas sumažėjimas šalyje nuo 1961 m. bado, kurį sukėlė buvusio lyderio Mao Dzeduno Didžiojo šuolio į priekį laikotarpis.
Praėjusiais metais Kinija aplenkė Indiją kaip daugiausiai gyventojų turinčią pasaulio šalį.
Gimstamumas lėtėja nepaisant to, kad po dešimtmečius trukusios gimstamumą ribojančios politikos vyriausybė skatina daugiau susituokusių porų susilaukti vaikų.
Tikėtina, kad Kovid-19 pandemija taip pat turėjo įtakos esamai tendencijai, „nes (jos) poveikis ekonomikai – ekonomikos sulėtėjimas, aukštas jaunimo nedarbo lygis – visa tai neskatino žmonių tuoktis ir turėti vaikų.
Mažėjantis gimstamumas sutampa su mažėjančiu darbo jėgos skaičiumi ir sparčiai senėjančia visuomene: tai yra dvigubas iššūkis Kinijos vyriausybei, kuri sprendžia sveikatos priežiūros ir pensijų vyresnio amžiaus piliečiams finansavimo klausimus, kartu siekdama išlaikyti ekonomikos augimą, kai joje dirba vis mažiau darbingo amžiaus žmonių.
Sidabrinė ekonomika
Praėjusiais metais Kinijos darbingų gyventojų, kuriems priskiriami 16–59 metų amžiaus asmenys, sumažėjo 10,75 mln.
Tuo tarpu vyresnių nei 60 metų žmonių skaičius toliau augo. Daugiau nei penktadalis gyventojų, arba beveik 297 mln. žmonių, dabar yra šio amžiaus.
Praėjusią savaitę Kinijos aukščiausioji administracinė institucija – Valstybės taryba – paskelbė vadinamosios „sidabrinės ekonomikos“ stiprinimo gaires, kurios yra dalis iš viršaus nuleistų pastangų spręsti problemas, susijusias su vis didėjančiu pagyvenusių žmonių skaičiumi.
Šiose gairėse įvairių sektorių, įskaitant būsto, sveikatos priežiūros ir finansų, bendrovės raginamos pritaikyti paslaugas ir produktus vyresnio amžiaus žmonėms.
Be to, priduriama, kad žemės plėtra ir vietos valdžios institucijų finansavimas turėtų remti senėjantiems gyventojams skirtus įrenginius.
Raginimas plėtoti „sidabrinę ekonomiką“ paskelbtas po praėjusiais metais mažiausiai keturiuose miestuose vykusių protestų, kai tūkstančiai pagyvenusių žmonių išėjo į gatves protestuodami prieš mėnesinių medicininių išmokų mažinimą, nes vietos valdžia kovojo su deficitu.
Trečiadienį paskelbtais duomenimis, 2023 m., palyginti su ankstesniais metais, Kinijoje taip pat padidėjo mirtingumas ir mirčių skaičius.
Valdžios institucijos pranešė, kad mirčių skaičius siekė 7,87 tūkstančiui gyventojų ir 11,1 mln. mirčių. 2022 m. mirė 10,41 mln. žmonių, o mirčių rodiklis buvo 7,37 tūkstančiui gyventojų.
Praėjusiais metais Kinijoje kilo didelis Kovid-19 protrūkis, o užsikrėtimas per šalį nusirito nuo 2022 m. pabaigos, staiga sušvelninus griežtą pandemijos kontrolę.
Ekspertai teigia, kad Kinija neskelbia išsamių duomenų apie mirčių atvejus, nors valdžios institucijos gynė Covid-19 duomenų skaidrumą.
Pasak CFR Huango, 690 000 mirčių padidėjimas praėjusiais metais, palyginti su 2022 m., yra „vertas dėmesio“, palyginti su mažesniu, laipsnišku padidėjimu priešpandeminiais metais.
Ateinančiais metais būsto paklausa mažės
Nekilnojamojo turto krizė, kuri yra daugelio Kinijos ekonominių problemų pagrindas, tebesitęsė.
Būsto pardavimai pagal kvadratinį plotą 2023 m. sumažėjo 8,5 proc., o tai reiškia, kad jie mažėjo antrus metus iš eilės, o investuotojų nuotaikos išliko silpnos.
Investicijos į nekilnojamąjį turtą 2023 m., palyginti su 2022 m., smuko 9,6 proc., o tai taip pat buvo antri metai iš eilės.
Nekilnojamojo turto sektorius Kinijos ekonomikoje vaidina itin svarbų vaidmenį – jam tenka net 30 proc. BVP. Būsto turtas sudaro apie 70 proc., t. y. didžiausią namų ūkių turto dalį.
Iki 2021 m. žemės pardavimai plėtotojams sudarė daugiau kaip 40 proc. vietos valdžios pajamų. Maždaug prieš trejus metus šis sektorius pateko į krizę po to, kai vyriausybė ėmėsi griežtai riboti plėtotojų skolinimąsi.
Dėl visuomenės senėjimo analitikai plačiai tikisi, kad ateinančiais metais būsto paklausa mažės, o tai stabdys nekilnojamojo turto pramonę ir turės įtakos augimo perspektyvoms.
Tačiau trečiadienio duomenyse buvo ir kitų šviesių vietų.
Pramonės gamyba gruodžio mėn. šoktelėjo 6,8 proc., o tai buvo geriau nei tikėtasi. Tai buvo sparčiausias augimas nuo 2022 m. vasario mėn. 2023 m. gamyklų produkcija padidėjo 4,6 proc., t. y. sparčiau nei 2022 m., kai augimas siekė 3,6 proc.
Investicijos į ilgalaikį turtą taip pat viršijo rinkos prognozes – gruodžio mėn. jos padidėjo 3 proc., palyginti su ankstesniais metais.
Mažmeninė prekyba 2023 m. padidėjo 7,4 proc., atstatydama 2022 m. 0,2 proc. sumažėjimą. Tačiau gruodžio mėn. mažmeninė prekyba, palyginti su prieš metus buvusiu augimu, padidėjo 7,4 proc. ir neatitiko lūkesčių dėl 8 proc. augimo. Šį sulėtėjimą daugiausia lėmė lėtesnis automobilių ir vaistų pardavimų augimas.
Pasak analitikų, nevienareikšmiai duomenys rodo, kad vyriausybei reikia daugiau skatinamųjų priemonių.
„Politikos švelninimo ir toliau labai reikės, kad būtų užtikrintas ekonomikos atsigavimas 2024 m.“ – sakė Šveicarijos privataus banko UBP vyresnysis ekonomistas Azijos šalims Carlos Casanova.
