Pernai šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko 0,3 proc., tačiau pramonės sektorius – gerokai smarkiau. Kada tikėtis atsigavimo?

Pernai šalies BVP siekė 72,1 milijardo eurų ir buvo tik nežymiai mažesnis nei 2022-aisiais. Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad kritimą sušvelnino teigiami statybos ir paslaugų įmonių rodikliai – šie sektoriai prie BVP metinio pokyčio prisidėjo atitinkamai 0,6 ir 0,3 procentinio punkto.

O didžiausios neigiamos įtakos turėjo pramonės įmonių veiklos rezultatai. BVP rodiklį jie sumažino 1,2 proc. punkto.

Šiame sektoriuje sukurta pridėtinė vertė per metus sumažėjo 5,6 proc.

[[ge:lrytas:lrytas:30190608]][[ge:lrytas:lrytas:30259458]]

– Kaip galima vertinti 2023 metus: ar Lietuvos ekonomika ir pramonė toliau grimzta į recesiją, ar šie rezultatai reiškia, kad pavyko atsilaikyti nuo dar didesnio kritimo? – „Lietuvos rytas“ paklausė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus.

– Greičiau pastarasis variantas. Gerai, pernai pramonė smuko 5,6 proc., tačiau jei pažvelgsime į 2022-uosius, kurie irgi buvo labai sudėtingi, tuomet jos augimas siekė 8,5 proc., o lietuviškų produktų eksporto – net 13 proc.

Tad iš esmės per dvejus metus turime 3 procentiniais punktais daugiau.

Esant tokiam pramonės nuosmukiui visiškai logiška, kad sumažėjo ir BVP. Tačiau šiuo atveju mes vis tiek esame čempionai tarp Baltijos šalių, nes Estijoje ir Latvijoje padėtis tikrai prastesnė (nuo 2019 m. Estijos BVP paaugo 4,1 proc., Latvijos – 6,6 proc., Lietuvos – 10,7 proc. – Red.).

Mano nuomone, tai visai geras pasiekimas, kad eksportas smuko tik tiek.

– Kokios pagrindinės kliūtys pramonės įmonėms buvo pernai ir kokios laukia šįmet?

– Ir 2023-iaisiais, ir šiais metais esminė problema yra sudėtinga prieiga prie kapitalo.

2022-aisiais verslas daug išleido energijos ištekliams, nepaisant to, sugebėjo didinti apsukas.

Tačiau pernai jau pajutome Europos centrinio banko (ECB) sprendimų didinti bazines palūkanų normas poveikį.

Jis išliko ir šiais metais. Sušvelninti padėtį gali greitesnis ES paramos panaudojimo tempas. Taip pat būtina palengvinti prieigą prie RRF fondo (Europos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės. – Red.) lėšų. Verslui šiuo atveju trukdo labai sudėtingi aprašai, prilygstantys kone bankiniam finansavimui.

Apie tai kalbame ne tiktai mes, bet ir visos Europos pramonininkai. Reikia suprasti, kas vyksta: kinai dotuoja savo pramonę, JAV ir Indija neįsileidžia kiniškos produkcijos, todėl ji plūsta į Senąjį žemyną.

Taip skandinama pačios Europos pramonė.

– Tiek būsto paskolas turintys gyventojai, tiek verslas laukia ECB sprendimų dėl bazinių palūkanų normų mažinimo. Kaip manote, kada jie gali būti priimti ir ar tada taps lengviau?

– Vadybininkų apklausos indeksai rodo 90 proc. tikimybę, kad balandį arba gegužę palūkanos bus sumažintos, tuo pačiu pradės mažėti ir EURIBOR norma. Tačiau kentėti teks ne 2–3 mėnesius, o didžiąją metų dalį.

Tik vasarį mes pajusime paskutinio palūkanų pakėlimo, kuris buvo pernai rugpjūtį, poveikį, nes finansavimui naudojamas 6 mėnesių EURIBOR. O jei palūkanos bus sumažintos pavasarį, tai paties EURIBOR sumažėjimo galime tikėtis apie spalį.

Todėl padėtis pramonės sektoriuje tikrai sudėtinga ir be vasaros nieko gero neišvysime.

Žinoma, žmonės turi sukaupę pinigų, greičiausiai juos leis, todėl didmeninės arba mažmeninės prekybos sektoriai gali ir augti.

2023 m. skaičiais

Per metus labiausiai sumažėjo medienos ir medienos gaminių, išskyrus baldus (23,6 proc.), chemikalų ir chemijos produktų (15,5 proc.), baldų (14,9 proc.) gamybos produkcija.

2023 metais labiausiai augo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų – 26,1 proc., elektros įrangos – 24,7 proc., variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių – 19,1 proc. gamybos produkcija.

Išankstiniais duomenimis, pernai eksportas sudarė 39,7 mlrd. eurų, importas – 45,4 mlrd. eurų. Palyginti su 2022 m., eksportas sumažėjo 10,5 proc., importas – 13,6 proc. Tarptautinės prekybos prekėmis deficitas sudarė 5,7 mlrd. eurų.

Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta 2023 m. sudarė 18,6 mlrd. eurų ir, palyginti su 2022 m., sumažėjo 1,2 proc.

Po dvejų metų, kai vartojimo prekių ir paslaugų kainos didėjo dviženkliais skaičiais, pernai metinė (2023 m. gruodį, palyginti su 2022 m. gruodžiu) infliacija sudarė 1,2 proc. Per 2023 metus vartojimo prekių kainos sumažėjo 1 proc., bet paslaugų kainos padidėjo 6,7 proc.

Išankstiniais duomenimis, 2023 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, padidėjo 12,6 proc., arba 225 eurais, ir sudarė 2014 eurų.

Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis 2023 m. sudarė 1249,1 euro ir per metus padidėjo 11,4 proc. (128 eurais).

Dėl vis dar aukštos infliacijos realusis darbo užmokestis per metus padidėjo 2,1 proc.

Numatė, kad kentėti teks ne 2–3 mėnesius, o didžiąją metų dalį: prognozuoja, kad be vasaros ekonomikoje nieko gero neišvysime