Kaip pinigai atsidūrė svetur – mįslė
Š.Stepukoniui galimai pralošus keliolika milijonų eurų iš „BaltCap“ fondo, bendrovė kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo ir lošėjo bei lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“. Vėliau patikslinta, kad pralošta suma gali būti ir gerokai didesnė – apie 30 mln. eurų.
Viešoje erdvėje vis daugiau atgarsių, kad didžiąją dalį ne savo pinigų Š.Stepukonis galimai pralošė ne Lietuvoje, o Estijoje. Tai gali būti susiję su skirtingais šiose šalyse esančiais mokesčiais lošimų bendrovėms.
Lošimų bendrovės, norėdamos teikti paslaugas tam tikroje šalyje, turi išsiimti licenciją būtent toje šalyje. Išsiėmus licenciją, bendrovė veikia pagal tos šalies teisės aktus ir į tos šalies biudžetą moka mokesčius.
Lietuvoje tokią licenciją išduoda Lietuvos lošimų priežiūros tarnyba. Išsiėmusi licenciją Lietuvoje, lošimų bendrovė į valstybės biudžetą turi mokėti palyginti didelius mokesčius – 20 proc. nuo lošėjų praloštų pinigų.
Estijoje šis mokestis siekia vos 5 proc. Vadinasi, lošimų bendrovėms daug labiau apsimoka įsikurti Estijoje nei Lietuvoje. Tačiau čia yra „kabliukas“. Estijoje įkurtos bendrovės internetu vilioti lošti lietuvaičių negali. Vienintelis kelias jiems legaliai lošti Estijoje – ten nuvykti gyvai.
Čia ir įdomumas – manoma, kad Š.Stepukonio pinigai į Estiją galimai nukeliavo jam būnant Lietuvoje, lošiant internetu.
„Pagal teisės aktus, būdamas Lietuvoje, Š.Stepukonis neturėjo galėti prisijungti prie Estijos svetainės, nes svetainė neturi Lietuvoje licencijos organizuoti lošimų. Tai turėjo būti užkardyta Lošimų priežiūros tarnybos.
Deja, mūsų žiniomis, minėtos svetainės blokuotų svetainių sąraše nėra. Yra tikimybė, kad jei ši svetainė nebuvo įtraukta į uždraustų sąrašą, tuomet net ir iš Lietuvos pinigai galėjo iškeliauti į Estiją. Jei svetainė būtų draudžiamų sąraše, tai bankai turi pareigą blokuoti tokius mokėjimus“, – „Lietuvos rytui“ sakė atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovas Saulius Petravičius.
Jo teigimu, Estijos lošimo bendrovės Lietuvoje nėra suinteresuotos legalizuoti savo veiklą, nes tai finansiškai nenaudinga.
Mažesni mokesčiai – ne lošėjui
S.Petravičius pabrėžė, kad žaidėjui iš mažesnių mokesčių Estijoje – jokios naudos. Visa nauda tenka lošimų bendrovei. Tai ji suinteresuota mokėti mažesnius mokesčius.
„Žaidėjas nebent gali gauti tam tikrą motyvaciją, kodėl žaisti Estijoje. Apskritai matome, kad tos bendrovės, kurios turi motyvaciją Lietuvoje veikti nelegaliai, klientams teikia visokiausių privilegijų ir naudų, juos skatina rinktis būtent jų paslaugas. Tokios skatinimo priemonės pagal Lietuvos lošimų įstatymą yra draudžiamos.
Š.Stepukonio atvejis – vienas iš pavyzdžių, kaip žmogus lošia kitos šalies teritorijoje. Lietuvos pilietis turėjo būti nukreiptas lošti Lietuvoje, nes lošimų bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“ veikia ir Lietuvoje, ir Estijoje. Kodėl ji Lietuvos pilietį registravo lošimams Estijoje, nežinoma“, – svarstė S.Petravičius.
Anot pašnekovo, galima prielaida, jog „Olympic Casino Group Baltija“ patys galėjo nukreipti Š.Stepukonį žaisti Estijoje, siekdami nuo tokios daugybės milijonų mokėti 5 proc., o ne 20 proc. mokesčių. Tačiau tai – tik hipotezė, kurią turi patvirtinti arba paneigti tyrėjai.
„Faktas, kad galima kalbėti apie neteisėtą lošimų organizavimą šalyje arba apie tam tikrus pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus, kurie galėjo būti padaryti arba finansų įstaigoje, arba lošimų bendrovėje. Ir bankai, ir lošimų bendrovės turi vykdyti griežtą lošimų patikrą, įtartinų operacijų stebėseną, pinigų kilmės nustatymą.
Kyla klausimų, ar šios procedūros buvo atliktos tinkamai, o jei ne, tuomet kalbėsime ne apie sektoriaus problemas, o apie konkrečių bendrovių vidaus kontrolės sistemų pažeidimus. Jei tai buvo susiję su aukšto lygio suklastotais dokumentais, kurių lošimo bendrovė negalėjo atpažinti, turėtų būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė“, – dėstė S.Petravičius.
Lošimų priežiūros tarnybos Lošimo įrenginių tipų tvirtinimo ir registro skyriaus vyriausioji specialistė Skirmantė Paukštienė, paklausta, ar mažesni mokesčiai Estijoje galėjo turėti įtakos Š.Stepukonio pasirinkimui lošti būtent ten, nedaugžodžiavo.
„Priežastys, galėjusios lemti Š. Stepukonio ar kitų asmenų lošimą Estijoje, Lošimų priežiūros tarnybai nėra žinomos“, – tepasakė ji.
Tylėjo ir bankas
Seimo narei, Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkei Morganai Danielei irgi kyla klausimų, kaip tokia didelė suma galėjo taip lengvai nukeliauti lošimų bendrovei. Anot jos, čia – ir banko, ir lošimų bendrovės atsakomybė.
„Išlieka labai daug klausimų, kaip tie pinigai keliavo, kodėl šie pinigai išėjo iš banko. Jei iš sąskaitų išeina milijonai, tai pirmiausia turi sureaguoti bankas. Girdime, kad lošimo bendrovė lyg ir pranešė atsakingoms tarnyboms, bet apie jokius veiksmus negirdime.
Reikia palaukti faktų, kokių būta dokumentų, ar jie buvo suklastoti. O gal iš tiesų nesuveikė saugikliai, kurie praktikoje yra niekiniai“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ svarstė ji.
Anot pašnekovės, nors Atsakingo lošimo gairėse numatyta, kad lošimo bendrovė turėtų vis informuoti lošėją, kiek jis jau laiko lošia ir kiek pinigų pralošė, realybė atrodo visai kitaip.
„Nors tos gairės buvo sudarytos, bet, kaip girdime, apie konkrečiai jų veikimą ir pritaikymą praktikoje įrodymų kol kas nėra. Panašu, kad tai neveikia. Neveikia ir galimybė apriboti pinigų sumą, kurią tu gali pralošti, apriboti lošimo laiką“, – kritikavo M.Danielė.
Svarsto riboti reklamą
M.Danielės teigimu, lošėjus nuolat lošti skatina ir vis pasikartojančios reklamos, todėl esą vertėtų pagalvoti apie didesnį jų ribojimą.
„Nemaža dalis Europos šalių turi visišką lošimų reklamos draudimą. Kitos šalys taiko švelnesnius ribojimus, pavyzdžiui, nustato valandas, kada galima rodyti tokias reklamas. Lošimai susiję su rizikinga veikla, mes turime atlikti žingsnius, kad neatsirastų problemos mastas“, – siūlė ji.
Tuo tarpu S.Petravičius su tokiais teiginiais nesutiko. Anot jo, reklamos draudimais visiškai neužkardytų panašių į Š.Stepukonio atvejų, anaiptol – tik padidintų šešėlį.
„Mūsų vertinimu, įstatymų leidėjai skuba daryti išvadas dar nepasibaigus tyrimui ir neišsiaiškinus, kur čia pažeidimai. Jie skuba teikti siūlymus taip dar labiau priešindami lošimų sektorių. Jie teigia, kad Lietuvoje dabar per daug lošimų reklamos, atsiranda siūlymų ją drausti.
Šios situacijos kontekste, kai galimai buvo klastojami dokumentai, plaunami pinigai, vedami į kitą šalį, sakyti, kad reklamos apribojimai yra tas sprendimas, kuris padės užkirsti kelią tokiems atvejams, nėra jokios logikos. Tai veda link to, kad dar labiau auga šešėlinė veikla“, – įsitikinęs jis.
Narpsto apgavystės schemas
Narplioti mįslę, kaip iš „BaltCap“ fondo taip paprastai dingo milijonai, bandė ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
„Jei įmonės balansas – 100 mln. eurų, iš jų paėmus 30 mln. eurų, tikrai būtų pamatyta. „BaltCap“ metinio balanso turtas sudaro 13 mln. eurų. Iš čia ir milijoną paėmęs būsi pagautas už rankos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ svarstė D.Čibirienė.
Pagal 2022 m. ataskaitas „BaltCap“ yra valdymo ir konsultavimo bendrovė, kuri teikia valdymo ir konsultavimo paslaugas. Už jas per 2022 m. gavo 5,7 mln. eurų pajamų, bet, atmetus sąnaudas, jiems pelno liko tik 146 tūkst. eurų. Uždirbtus pinigus įmonė leidžia algoms, nuomai, konsultantų pirkimui.
„Bet „BaltCap“ valdo dvylika fondų, kurių bendra aktyvų vertė – 0,5 mlrd. eurų. Čia ir yra tas krepšelis, iš kurio galima bandyti paimti 30 mln. eurų. Bet negali ilgai meluoti – kaip suprantu, šiuo atveju tai paaiškėjo įmonės vidinio audito metu. Tik tiek, kad išlindo labai vėlai – po penkerių metų“, – šnekėjo D.Čibirienė.
Ji pripažino: jai pačiai, kaip auditorei, kyla klausimų, kokios buvo tos vidaus kontrolės procedūros.
„Esant vidaus kontrolės procedūrai, darant didelės sumos mokėjimo pavedimą, pasirašo trys žmonės, kurie nėra pavaldūs vadovui. Jie visi turėtų pareigą perskambinti žmogui, kuriam veda pinigus. Gali būti, kad kažkas vien iš tingėjimo gali neatlikti procedūrų, bet geros vidaus kontrolės procedūros to neleidžia. Turi turėti įrašo įrodymą, kad skambinai, turi turėti el. laišką, kad rašei.
Ko gero, šiuo atveju buvo naudojamos tokios procedūros, kurių negalima įrodyti, kad jos buvo vykdomos tinkamai: matome uždėtus parašus ant dokumento, bet nežinome, ar tie parašai buvo uždėti geriant kavą“, – kalbėjo D.Čibirienė.
Galėjo būti ir taip, kad „BaltCap“ vidaus kontrolės procedūra Š.Stepukonio atveju buvo sumažinta iki dviejų asmenų – vadovo ir jam pavaldaus vyr. buhalterio.
„Negi buhalteris tikrins, ar vadovas jam atnešė galiojančią sutartį? Taigi kitą dieną jis bus išmestas iš darbo. Todėl vidaus kontrolėje turėtų dalyvauti tokie asmenys, kurie nėra priklausomi nuo vadovo“, – pabrėžė pašnekovė.
Ji pridūrė: nenustebtų, jei „BaltCap“ situacija paaiškėjo pasikeitus vadovui.
„Geriausia būtų, kad tie asmenys, kurie valdo vieno investicinio fondo pinigus, turėtų kas metus keistais: jei prisivogei per metus, atėjęs pakankamai finansiškai raštingas vadovas tuoj pat viską pamatytų“, – manė pašnekovė.
Anot jos, tokia įmonė kaip „BaltCap“ turėjo turėti ir išorinių auditų.
„Kompanija turėtų turėti vidaus audito skyrių, kuris turėtų tikrinti be įspėjimo. Kalbant apie išorinį auditą, kompanija visada buvo audituojama, tačiau jei jūs pasižiūrėtumėte į lietuviškas ataskaitas, jos nėra audituotos dėl to, kad yra audituotos konsoliduotosios ataskaitos. Tu gali neaudituoti atskirų mažųjų dukterinių įmonių finansinių ataskaitų, jei audituoji „motinėlę“, kuri apima visas „dukreles“. Šiuo atveju „motinėlė“ yra Estijoje. Estiškos ataskaitos, kurios apima ir lietuviškas bendroves, yra audituotos Estijoje. Lygiai taip pat audituojami ir fondai“, – aiškino D.Čibirienė.
Pašnekovė pabrėžė: audito išvadose visada parašyta, kad auditorius nepagaus ir neidentifikuos visų apgaulės rizikų, bet jis darys visus veiksmus, kad, jei apgaulė padaryta nelabai kvalifikuotai, jis ją identifikuotų.
„Auditoriui be galo sudėtinga nustatyti apgaulę, jei ji vykta aukščiausiame lygyje, o jei tai – iš vieno asmens, vadovo, išvis be galo sudėtinga. Jei vadovas gali išleisti mokėjimo pavedimus be kito parašo, rizika – labai aukšta. Tada auditorius pradeda derinti skolas metų galui, jis turėtų išsiųsti laiškus visiems skolininkams.
Čia – tokia kiaulystė, banano žievė. Auditoriai dėl to, kad jiems reikia padaryti daug darbų per trumpą laiką, dalį darbų deleguoja klientui, paprašo jo išsiųsti skolininkams laiškus. Jau vien tas faktas, kad direktorius, kuris sukčiauja, turi išsiųsti laišką skolininkui, kurio net nėra... Jis tą laišką tiesiog išsiųs sau“, – kritikavo D.Čibirienė.
Vadinasi, jei bendrovę tikrinę auditoriai taikė tokias procedūras, yra didelė tikimybė, kad tuo buvo pasinaudota.
„Mes nežinome, kokia buvo situacija, kaip įvyko vagystė, kokia buvo jos schema. Galbūt ta schema taikoma ir kitur, gal jai užkardyti būtų galima taikyti tam tikras procedūras iš Lietuvos bankų, auditorių pusės, kitų įmonių vadovybių“, – svarstė pašnekovė.
Suklusti dėl šių įvykių turėtų ne tik bankai ir institucijos – kyla klausimų, kodėl nesuveikė „Olympic Casino“ kazino procedūros, kodėl nebuvo patikrinta, ar tas žmogus tikrai uždirba tiek, kiek pralošia.
„Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) neužkliuvo, kad to žmogaus sąskaitoje – milijoninės apyvartos, nors jo darbo užmokestis – ne milijoninis. „BaltCap“ visas darbo užmokesčio fondas su „Sodros“ mokesčiais sudaro 2 mln. eurų 25 darbuotojams, vadinasi, vienam darbuotojui tenka vidutiniškai 80 tūkst. eurų. Tai tikrai ne milijonai.
Turėjo kilti klausimas, iš kokių pinigų žmogus į lošimo sąskaitą pervedė tiek eurų, jei jis nedeklaruoja, kad tiek turi. Keista, ką veikia VMI ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)“, – sakė D.Čibirienė.
Tuo tarpu „Olympic Casino“ sako, kad pinigai, iš kurių lošė Š.Stepukonis, pagrįsti. Tačiau neaišku, kaip jie tą patikrino.
„Supratau, kad tikrinimas vyksta taip: žmogaus paklausia, ar čia jo pinigai, ar svetimi. Jei jis atsako, kad tai jo pinigai, tada jie laikomi pagrįstais. Kontrolės sistema yra silpna, ji formali“, – kritikavo pašnekovė.
„Olympic Casino“: Š. Stepukonis nebėra mūsų klientas
Š.Stepukonis jau kelerius metus nėra „Olympic Casino Group Baltija“ klientas, tvirtina įmonė. Vis tik konkrečių detalių šiuo metu neatskleidžiama dėl vykdomo tyrimo.
„Š. Stepukonis jau kelerius metus nebėra „Olympic Casino Group Baltija“ klientas. Daugiau konkrečių detalių atskleisti negalime dėl šiuo metu vykdomo tyrimo bei asmens duomenų apsaugos reikalavimų“, – teigiama Eltai perduotame įmonės komentare.
Primename, kad privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ sutartį su Š. Stepukoniu nutraukė pernai lapkritį ir iškart kreipėsi į teisėsaugą po to, kai nustatė veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus. Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis tvirtina, kad Š. Stepukonis šiuo metu savanoriškais pagrindais kariauja Ukrainoje.
