Europos Komisija pamažino ekonomikos augimo ir infliacijos prognozes

Europos Komisija ketvirtadienį pamažino tiek ekonomikos augimo, tiek infliacijos Europos Sąjungoje prognozes, perspėdama, jog virš ekonomikos vis dar tvyro geopolitinės rizikos, tokios, kaip karas Ukrainoje ir įtampą Vidurio Rytuose, šešėlis.

EK pamažino tiek ekonomikos augimo, tiek infliacijos Europos Sąjungoje prognozes.<br>V.Skaraičio nuotr.
EK pamažino tiek ekonomikos augimo, tiek infliacijos Europos Sąjungoje prognozes.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Jūras Barauskas

2024-02-15 17:50

„Ekonomikos aktyvumas ES visais 2023 m. buvo labai menkas ir mūsų pirmesnių prognozių nepatenkino“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ekonomikos komisaras Paolo Gentilioni.

Naujausios ES vykdomosios organizacijos augimo prognozės yra blankesnės nei tos, kurios buvo paskelbtos rudenį. Tačiau komisija prognozuoja, kad per COVID-19 karantiną ir Rusijos karo Ukrainoje metu išaugusi infliacija turėtų sugrįžti į priimtinesnį lygį.

Komisijos vertinimu, ES bendrasis vidaus produktas (BVP) 2023 m. išaugo 0,5 proc., o 2024 m. turėtų išaugti 0,9 proc., tuo tarpu pirmiau buvo atitinkamai prognozuojamas 0,6 proc. ir 1,3 proc. augimas. Paskutinės prognozės, kad 2025 m. BVP turėtų išaugti 1,7 proc., nepakito.

Komisija prognozuoja, kad 20 euro zonos šalių BVP 2023 m. išaugo 0,5 proc., o 2024 m. ir 2025 m. turėtų išaugti atitinkamai 0,8 proc. ir 1,5 proc.

Augimą 2023 m. „stabdė sumažėjusi namų ūkių perkamoji galia“, aukštos palūkanos ir mažėjanti eksporto paklausa, teigiama komisijos pranešime spaudai.

„Po to, kai antruoju praėjusių metų pusmečiu vos pavyko išvengti techninės recesijos, pirmojo 2024 m. ketvirčio ES ekonomikos prognozės vis dar yra nekokios“, nors komisija numato, kad 2025 m. augimas turėtų paspartėti.

Prognozuojama, kad Vokietijos BVP 2023 m. susitraukė 0,3 proc., o 2024 m. turėtų išaugti vos 0,3 proc.

Airijos BVP 2023 m. sumažėjo 1,9 proc., tačiau 2024 m. turėtų išaugti 1,2 proc., o 2025 m. – 3,2 proc., gerokai daugiau nei ES vidurkis.

Visos Pabaltijo šalys – tiek Latvija, tiek Lietuva, tiek Estija – 2023 m. išgyveno recesiją. Iš visų ES šalių, Estijos ekonomika pernai nukentėjo labiausiai, o jos BVP sumažėjo 3,5 proc.

Recesija 2023 m. buvo stebima ir Liuksemburge, Austrijoje, Suomijoje, Čekijoje, Vengrijoje bei Švedijoje.

Komisija prognozuoja, kad nei 2024 m., nei 2025 m. nė vienoje valstybėje narėje recesijos nebus. Silpniausias augimas – vos 0,2 proc. – 2024 m. prognozuojamas Švedijoje

ES vykdomoji organizacija prognozuoja, kad šiais metais sparčiausiai augs Maltos (4,6 proc.), Rumunijos (2,9 proc.), Kipro (2,8 proc.) ir Lenkijos (2,7 proc.) ekonomika.

Tuo tarpu infliacija traukiasi sparčiau nei tikėtasi.

„Pirmiau prognozuotas vidutinis šių metų 3,5 proc. infliacijos rodiklis ES šiandienos prognozėse pamažintas iki 3 proc.“, – sakė P. Gentilioni. „2025 m. prognozuojame 2,2 proc., nuo rudens šis skaičius nepasikeitė. Na, o euro zonoje, mūsų manymu, vidutinė infliacija šiemet turėtų sudaryti 2,7 proc., o 2025 m. – 2,2 proc.“

P. Gentilioni teigimu, sumažėjusi infliacija kursto rinkų dalyvių lūkesčius, kad Europos centrinis bankas rugsėjį padidintas palūkanų normas euro zonoje sumažins „anksčiau ir labiau nei manyta“.

Tačiau „vidurio ir rytų Europoje, pagrinde ne euro zonos šalyse infliacija vis dar turėtų išlikti didelė“, – teigė P. Gentilioni.

2023 m. didžiausia infliacija ES buvo fiksuojama Vengrijoje – 17 proc. Prognozuojama, kad 2024 m. ji turėtų sumažėti iki 4,5 proc. Prognozuojama, kad šiemet didžiausia infliacija bus Rumunijoje (5,8 proc.), 2025 m. – Lenkijoje (4,7 proc.).

Infliacijos mažėjimą iš esmės lemia krentančios energijos kainos, nurodė komisija.

Trečiadienį ji pranešė, kad po Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios energijos kainos 2022–2023 m. šovė aukštyn.

Dieną iki ketvirtadienį paskelbtų prognozių pasirodžiusioje komisijos konkurencingumo ataskaitoje teigiama, kad, 2022 m. siekusi 0,18 euro, vidutinė kilovatvalandės kaina, kurią ES turi mokėti vidutinio dydžio įmonės, 2023 m. išaugo iki 0,21 euro.

Tačiau ketvirtadienio prognozėse nustatyta, kad neatidėliotinų sandorių kainos energijos rinkose 2023 m. gale buvo mažesnės nei tikėtasi. Kainos pagaliau krito ir jų kritimą lėmė „padidėjusi (dujų bei atsinaujinančių išteklių, taip pat vandens ir branduolinės energijos) pasiūla ir geresnė infrastruktūra“, – teigiama prognozėse.

Tačiau Ukrainoje tebevykstantis karas toliau daro poveikį ES ekonomikos perspektyvoms, nurodė P. Gentilioni.

Nors JAV 2023–2024 m. perspektyvos yra geresnės, „ES pajuto didesnį neigiamą plataus masto Rusijos invazijos Ukrainoje ir išaugusių energijos kainų poveikį, kadangi esame arčiau karo zonos ir esame labiau priklausomi nuo energijos importo“, – paaiškino jis.

Ekonomiką slegia ir šiemet Vidurio Rytuose vėl įsiplieskęs smurtas, sakė P. Gentilioni. „Kadangi laivus iš Raudonosios jūros tenka kreipti kitais maršrutais, krovinių pristatymo tarp Azijos ir Europos laikas prasitęsė 10–15 dienų, o gabenimo kaina išaugo maždaug 400 proc.“

Europos Komisija ketvirtadienį pamažino tiek ekonomikos augimo, tiek infliacijos Europos Sąjungoje prognozes, perspėdama, jog virš ekonomikos vis dar tvyro geopolitinės rizikos, tokios, kaip karas Ukrainoje ir įtampą Vidurio Rytuose, šešėlis.

„Ekonomikos aktyvumas ES visais 2023 m. buvo labai menkas ir mūsų pirmesnių prognozių nepatenkino“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ekonomikos komisaras Paolo Gentilioni.

Naujausios ES vykdomosios organizacijos augimo prognozės yra blankesnės nei tos, kurios buvo paskelbtos rudenį. Tačiau komisija prognozuoja, kad per COVID-19 karantiną ir Rusijos karo Ukrainoje metu išaugusi infliacija turėtų sugrįžti į priimtinesnį lygį.

Komisijos vertinimu, ES bendrasis vidaus produktas (BVP) 2023 m. išaugo 0,5 proc., o 2024 m. turėtų išaugti 0,9 proc., tuo tarpu pirmiau buvo atitinkamai prognozuojamas 0,6 proc. ir 1,3 proc. augimas. Paskutinės prognozės, kad 2025 m. BVP turėtų išaugti 1,7 proc., nepakito.

Komisija prognozuoja, kad 20 euro zonos šalių BVP 2023 m. išaugo 0,5 proc., o 2024 m. ir 2025 m. turėtų išaugti atitinkamai 0,8 proc. ir 1,5 proc.

Augimą 2023 m. „stabdė sumažėjusi namų ūkių perkamoji galia“, aukštos palūkanos ir mažėjanti eksporto paklausa, teigiama komisijos pranešime spaudai.

„Po to, kai antruoju praėjusių metų pusmečiu vos pavyko išvengti techninės recesijos, pirmojo 2024 m. ketvirčio ES ekonomikos prognozės vis dar yra nekokios“, nors komisija numato, kad 2025 m. augimas turėtų paspartėti.

Prognozuojama, kad Vokietijos BVP 2023 m. susitraukė 0,3 proc., o 2024 m. turėtų išaugti vos 0,3 proc.

Airijos BVP 2023 m. sumažėjo 1,9 proc., tačiau 2024 m. turėtų išaugti 1,2 proc., o 2025 m. – 3,2 proc., gerokai daugiau nei ES vidurkis.

Visos Pabaltijo šalys – tiek Latvija, tiek Lietuva, tiek Estija – 2023 m. išgyveno recesiją. Iš visų ES šalių, Estijos ekonomika pernai nukentėjo labiausiai, o jos BVP sumažėjo 3,5 proc.

Recesija 2023 m. buvo stebima ir Liuksemburge, Austrijoje, Suomijoje, Čekijoje, Vengrijoje bei Švedijoje.

Komisija prognozuoja, kad nei 2024 m., nei 2025 m. nė vienoje valstybėje narėje recesijos nebus. Silpniausias augimas – vos 0,2 proc. – 2024 m. prognozuojamas Švedijoje

ES vykdomoji organizacija prognozuoja, kad šiais metais sparčiausiai augs Maltos (4,6 proc.), Rumunijos (2,9 proc.), Kipro (2,8 proc.) ir Lenkijos (2,7 proc.) ekonomika.

Tuo tarpu infliacija traukiasi sparčiau nei tikėtasi.

„Pirmiau prognozuotas vidutinis šių metų 3,5 proc. infliacijos rodiklis ES šiandienos prognozėse pamažintas iki 3 proc.“, – sakė P. Gentilioni. „2025 m. prognozuojame 2,2 proc., nuo rudens šis skaičius nepasikeitė. Na, o euro zonoje, mūsų manymu, vidutinė infliacija šiemet turėtų sudaryti 2,7 proc., o 2025 m. – 2,2 proc.“

P. Gentilioni teigimu, sumažėjusi infliacija kursto rinkų dalyvių lūkesčius, kad Europos centrinis bankas rugsėjį padidintas palūkanų normas euro zonoje sumažins „anksčiau ir labiau nei manyta“.

Tačiau „vidurio ir rytų Europoje, pagrinde ne euro zonos šalyse infliacija vis dar turėtų išlikti didelė“, – teigė P. Gentilioni.

2023 m. didžiausia infliacija ES buvo fiksuojama Vengrijoje – 17 proc. Prognozuojama, kad 2024 m. ji turėtų sumažėti iki 4,5 proc. Prognozuojama, kad šiemet didžiausia infliacija bus Rumunijoje (5,8 proc.), 2025 m. – Lenkijoje (4,7 proc.).

Infliacijos mažėjimą iš esmės lemia krentančios energijos kainos, nurodė komisija.

Trečiadienį ji pranešė, kad po Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios energijos kainos 2022–2023 m. šovė aukštyn.

Dieną iki ketvirtadienį paskelbtų prognozių pasirodžiusioje komisijos konkurencingumo ataskaitoje teigiama, kad, 2022 m. siekusi 0,18 euro, vidutinė kilovatvalandės kaina, kurią ES turi mokėti vidutinio dydžio įmonės, 2023 m. išaugo iki 0,21 euro.

Tačiau ketvirtadienio prognozėse nustatyta, kad neatidėliotinų sandorių kainos energijos rinkose 2023 m. gale buvo mažesnės nei tikėtasi. Kainos pagaliau krito ir jų kritimą lėmė „padidėjusi (dujų bei atsinaujinančių išteklių, taip pat vandens ir branduolinės energijos) pasiūla ir geresnė infrastruktūra“, – teigiama prognozėse.

Tačiau Ukrainoje tebevykstantis karas toliau daro poveikį ES ekonomikos perspektyvoms, nurodė P. Gentilioni.

Nors JAV 2023–2024 m. perspektyvos yra geresnės, „ES pajuto didesnį neigiamą plataus masto Rusijos invazijos Ukrainoje ir išaugusių energijos kainų poveikį, kadangi esame arčiau karo zonos ir esame labiau priklausomi nuo energijos importo“, – paaiškino jis.

Ekonomiką slegia ir šiemet Vidurio Rytuose vėl įsiplieskęs smurtas, sakė P. Gentilioni. „Kadangi laivus iš Raudonosios jūros tenka kreipti kitais maršrutais, krovinių pristatymo tarp Azijos ir Europos laikas prasitęsė 10–15 dienų, o gabenimo kaina išaugo maždaug 400 proc.“

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.