Skaičiai darbuotojų algalapiuose metų pabaigoje ir naujųjų pradžioje visada smarkokai skiriasi. Ir tai neturėtų kelti nuostabos, nes gruodis – tas mėnuo, kai ne tik prekybos tinklų apyvarta viena didžiausių, bet ir kai kai kurie darbdaviai išdalina savo darbuotojams premijas.
Dabar, kai šventės gerokai nutolo, į įprastą savitų lenktynių poziciją stojo dviejų artimiausių konkurentų – bendrovių „Norfos mažmena“ ir „Lidl Lietuva“ – darbuotojams mokamos algos.
Lenktynės dviese
Situacija jau kelerius metus nesikeičia. Vidutinė alga, neatskaičius mokesčių, penkiuose didžiuosiuose prekybos tinkluose liudija, kad tarp konkuruojančių penkių įmonių atlyginimų dvi gerokai pranoksta tris likusias.
Įmonių kreditingumo portalo Rekvizitai.lt duomenimis, į daugiausia darbuotojų turinčių Lietuvos įmonių ir valstybės įstaigų dvidešimtuką patenka visi penki prekybos tinklai, o pagal darbuotojams mokamus atlyginimus jau ne pirmus metus varžosi bendrovės „Norfos mažmena“ ir „Lidl Lietuva“.
Pagal atlyginimų medianą – skaičių, liudijantį, kokią iš tiesų algą gauna visą mėnesį išdirbę darbuotojai, sausį lyderio poziciją susigrąžino „Norfa“. Naujausiais – vasario 27-osios – Rekvizitai.lt duomenimis, tinkle atlyginimų mediana sausio mėnesį sudarė apie 1630 eurų, dirbančiųjų „Lidl“ – apie 1583 eurus.
Toliau rikiavosi kiti trys rinkos senbuviai prekybos tinklai – „Rimi Lietuva“, „Maxima LT“ ir „IKI Lietuva“, juose atitinkamai mediana sudarė 1260, 1218 ir 1195 eurus.
Dar viename – „Mere“ tinkle, kuris priklauso 2019-aisiais įkurtai bendrovei „Valientė“, sausį atlyginimų mediana siekė 1184 eurus.
Rikiuotė nurodant vidutinį atlyginimą būtų kitokia, tačiau darbo užmokesčio mediana ir vidutinis atlyginimas – ne tas pat.
Skaičiuojant vidutinį atlyginimą į vieną krepšį sukrinta ir valytojų, ir salės darbuotojų, ir kasininkų algos kartu su aukščiausio lygio vadovų bei administracijos darbuotojų algomis.
Padalinus algoms skirtą pinigų kiekį iš darbuotojų skaičiaus vidurkis anaiptol neparodytų realių eilinių darbuotojų pajamų.
Sausį pakėlė koeficientą
Pasak „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininko Dainiaus Dundulio, sausis nėra dosnus prekybininkams mėnuo, nes žmonės po gruodžio šventinių išlaidų visko perka mažiau. Nepaisant to, „Norfa“ už sausį savo darbuotojams sumokėjo didžiausias iš visų tinklų algas.
Paprastai pradedant geguže iki pat vasaros pabaigos atlyginimų mediana būna pati didžiausia, nes tuo metu būna didelė ir tinklo apyvarta, kuri susijusi ir su darbo užmokesčiu.
„Artimiausi mūsų konkurentai, vertinant statistikos duomenis, kartą per ketvirtį, ko gero, savo darbuotojams sumoka priedus ar premijas, nes kas tris mėnesius pas juos atlyginimų mediana pašoka, o po to vėl smunka. Taip susidarė saviti šuoliai, kai vieną mėnesį „Lidl“ mus aplenkia, tada porą mėnesių atsilieka, tada – vėl šuolis ir vėl tūpsnis“, – taip savitas lenktynes su konkurentu apibūdino D.Dundulis.
Vertinant dar vieną rodiklį – visų darbuotojų atlygį (ir tų, kurie dirba visu etatu visą mėnesį, ir tų, kurie dirba puse), „Norfos“ sausio atlyginimų mediana sudarė 1567 eurus, „Lidl“ – 1353 eurus, o tai jau daugiau nei 200 eurų skirtumas.
„Mūsų tinkle per mėnesį mediana paaugo 15 proc., o tai gana daug. Įtaką augimui padarė ir tai, kad sausį pakėlėme įkainius dviejų pozicijų darbuotojams – mėsos išpjaustytojams ir dirbantiems ties vitrinomis, pavyzdžiui, žuvies, kulinarijos, mėsos skyriuose“, – sakė D.Dundulis.
Jis prognozavo, kad padidintas įkainis padarys įtaką tolesniam algų augimui ir nuo gegužės iki rugpjūčio imtinai visą mėnesį išdirbančių darbuotojų atlyginimų mediana priartės prie 1850 eurų.
„Maždaug 1176 eurai į rankas – tokia atskaičius mokesčius bus vidutinio prekyboje dirbančio darbuotojo alga. Manau, kad tai gera tendencija“, – teigė D.Dundulis.
Išskirtinis skyrius
Rekvizitai.lt duomenimis, sausį vyrų ir moterų vidutinio atlyginimo žirklės buvo šiek tiek didesnės nei pernai gruodį. Vidutinė moterų alga buvo apie 1870 eurų, vyrų – apie 2433 eurus.
Kas šiam skirtumui daro įtaką?
„Tą patį darbą dirbančių vyrų ir moterų įkainiai yra absoliučiai vienodi, pavyzdžiui, dirbančių prekybos salėje, prie vitrinų, kasose ar kitose pozicijose.
Tačiau yra viena išskirtinė vieta parduotuvėse – tai mėsos iš– pjaustymo skyrius, kuriame mėsininkais dažniausiai dirba vyrai. Tai sunkus fizinis darbas, kur reikia ir žinių, ir patirties, todėl už jį brangiai mokama.
Iš visų „Norfos“ tinkle dirbančių vyrų apie 70 proc. dirba būtent mėsos išpjaustytojais. O iš 158 tinklo parduotuvių net 130-yje yra mėsos skyriai, kuriuose jie dirba.
Kadangi mėsininkams pakėlėme įkainio koeficientą, susidarė nemenkos vyrų ir moterų algų žirklės“, – paaiškino D.Dundulis.
Pasak jo, tai padaryti buvo būtina, nes svarbu išsaugoti profesionalius darbuotojus.
„Šviežia mėsa yra didžiulis „Norfos“ tinklo privalumas, pirkėjai tai vertina. Kad visa tai išsaugotume, privalome atitinkamai atsiskaityti ir su savo darbuotojais“, – teigė pašnekovas.
„Kasininkų įkainių kol kas ne-planuojame kelti. Jie yra vienodi dirbantiems savitarnos bei įprastinėse kasose. Šių darbuotojų algos priklauso nuo parduotų prekių apyvartos, o mūsų tikslas – kuo didesnė savitarnos kasų apyvarta. Aptarnaudami apsiperkančius savitarnos kasose klientus kasininkai turi galimybę per tą patį laiką užsidirbti didesnį atlyginimą“, – sakė D.Dundulis.
Skirtinga tinklų koncepcija
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, paklaustas, kodėl taip skiriasi algos penkiuose didžiuosiuose tinkluose, „Lietuvos rytui“ yra sakęs, kad tam įtakos turi prekybos koncepcija.
„Manyčiau, kad tinklai „Norfa“ ir „Lidl“ aptarnauja didelį srautą pirkėjų – gaunančių ir mažesnes, ir didesnes pajamas, kuriems priimtina šių dviejų tinklų prekybos koncepcija.
Kiti trys tinklai orientuojasi į mažesnę pirkėjų nišą, jų klientai yra labiau pasiturintys. Jie nemažai investuoja į interjero, kasų atnaujinimą, mažmeninę prekybą internetu, o tai didina sąnaudas ir sumenkina algų kėlimo galimybes“, – atsakė ekonomistas.
Turi savitą darbuotojų vertinimo metodiką
- „Norfos“ tinkle dirbančių žmonių atlyginimai nėra fiksuoti. Jie priklauso nuo darbo rezultatų, kurie apskaičiuojami pagal specialias formules: kuo efektyviau dirbama, tuo didesnis būna ir atlyginimas.
- Tapo įprasta, kad „Norfos“ parduotuvėse darbuotojai prireikus padeda vieni kitiems. Be to, atsižvelgiant į pirkėjų skaičių yra reguliuojamas ir darbuotojų skaičius tam tikrose darbo vietose. Pavyzdžiui, ties tam tikrų produktų vitrina paprastai dirba vienas žmogus, bet jei susidaro pirkėjų eilė, padėti jam ateina kolegos iš kitų skyrių.
- Ir, atvirkščiai, kai pirkėjų gausos nėra, ties vitrinomis dirbantys žmonės imasi kitų darbų – sveria ir fasuoja gaminius.
- Maždaug pusės „Norfos“ tinklo darbuotojų – tų, kurie dirba kasose bei ties sveriamų maisto produktų vitrinomis, algos priklauso nuo asmeninės bei parduotuvės apyvartos, o kartu nuo aptarnautų pirkėjų skaičiaus. Kuo apyvarta didesnė, tuo didesnis ir uždarbis. Jis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą.
- O salės darbuotojų algoms įtaką daro iškrautų prekių kiekis per tam tikrą darbo valandų skaičių.
- Nuo apyvartos nepriklauso tik kai kurių pareigybių – valytojų, apsaugos darbuotojų – atlyginimas. Jiems mokama už darbo valandas.
- „Norfa“ yra įvedusi specialią elektroninę sistemą, kuri fiksuoja individualius rezultatus. Atsižvelgiant į juos pagal tam tikras formules apskaičiuojamas atlyginimas. Tokia sistema taikoma maždaug 85 proc. visų darbuotojų.
