Lietuvos ekonomikoje mato įvairių tendencijų, kurios atsilieps gyventojams: tai ilgai tęstis negalės

Lietuvos ekonomikos ilgalaikė trajektorija nukrypusi nuo ilgametės augimo tendencijos – nekrenta, bet ir neauga: apie dvejus metus trypčioja vietoje. Ekonominis pavasaris vėluoja, nors seniai jam būtų laikas: gyventojų skaičius išaugęs, realiosios pajamos didėja, darbuotojų skaičius – aukštumoje, įgyvendinami svarbūs investiciniai į projektai, mat valstybės investicijos į gatves, kelius lėmė apie du trečdalius statybos darbų padidėjimo.

Lietuvos bankas stebi, kad gyventojų nuotaikos giedrėja.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos bankas stebi, kad gyventojų nuotaikos giedrėja.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
G.Šimkus.<br>T.Bauro nuotr.
G.Šimkus.<br>T.Bauro nuotr.
Šiemet darbo užmokestis kils trigubai sparčiau nei numatoma infliacija.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Šiemet darbo užmokestis kils trigubai sparčiau nei numatoma infliacija.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 19, 2024, 10:17 AM, atnaujinta Mar 19, 2024, 11:07 AM

Tačiau, kaip spaudos konferencijoje minėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, pernai metų antrąjį pusmetį vidaus paklausos ir eksporto kryptys tik dar labiau išsiskyrė. Tai labai svarbu turint omenyje, kad eksportas bendrajame vidaus produkte (BVP) sudaro 80 proc., todėl 7 proc. eksporto smuktelėjimas nusvėrė vidaus paklausos pozityvius rodiklius.

„Artimiausiu metu veržlios lietuviškos prekių ekspansijos negalime tikėtis: šiais metais ji ūgtels vos 1,5 proc, kai dešimtmetį iki pandemijos ji kasmet augdavo po 4 proc. 2025–2026 m. išorės paklausos augimas turėtų paspartėti“, – prognozavo G.Šimkus.

Eksportuotojų sunkumus lemia kebli situacija užsienio rinkose: pramonės sektoriaus produkcijos gamybos apimtis tebėra mažesnė nei prieš metus. Euro zonos, svarbiausios Lietuvos prekybos partnerės, ekonomikos raida lemia, kad šiais metais išorės paklausa Lietuvoje pagamintoms prekėms ir paslaugoms vis dar bus vangi ir sparčiau turėtų didėti tik nuo 2025 m.

Lietuvos bankas stebi, kad gyventojų nuotaikos giedrėja: pernai metų pabaigoje pirmą kartą per paskutinius dvejus metus žmonės pradėjo daugiau vartoti.

„Yra pagrindo galvoti, kad tai – ne vienkartinis kalėdinis apsipirkimas. To leidžia tikėtis pažabota infliacija, didėjančios realiosios pajamos“, – komentavo G.Šimkus.

Vėl pradėjęs augti praėjusių metų pabaigoje, šis vartojimas augimo kryptį turėtų išlaikyti ir ateityje. Pernai 1,1 proc. susitraukęs privatusis vartojimas, numatoma, kad šiemet padidės 3 proc. 2024 m. vartojimo prognozė padidinta 0,6 proc. punkto, arba ketvirtadaliu.

Visgi, anot Lietuvos banko valdybos pirmininko, dabartinis laikotarpis dar nėra labai palankus didesniems pirkiniams.

„Palanki situacija ir darbo rinkoje: ji palanki tiek darbuotojams, tiek ūkiui plačiąja prasme.

Dirbančiųjų skaičius visame ūkyje auga užtikrintai ir siekia seniai matytas aukštumas“, – sakė G.Šimkus ir pridėjo, kad įmonės siekia išsaugoti darbuotojus, nes tiki, kad ekonomika pagerės ir, kas svarbu, turi rezervų darbuotojų neatleisti.

Nėra prielaidų ir nedarbui reikšmingai padidėti, o prielaidos sparčiam darbo užmokesčio augimui lieka. Vidutinis darbo užmokestis šalyje kyla gerokai sparčiau nei kainos. Pernai vidutinis darbo užmokestis padidėjo 12,6 proc., o vidutinė metinė infliacija sudarė 8,7 proc.

Šiemet darbo užmokestis kils trigubai sparčiau nei numatoma infliacija – atitinkamai 10,3 proc. ir 3,1 proc. Naujausia darbo užmokesčio prognozė pagerinta dešimtadaliu, o infliacija turėtų susitraukti kone šeštadaliu daugiau, nei prognozuota anksčiau.

„Istoriškai nedarbo lygis – 7 proc. Jis – žemas, toks, koks buvo 2019 m. prieš COVID-19 iššūkius. Darbo rinkoje neturime dramatiškos situacijos. Priešingai – ji aktyvi“, – minėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas, priduramas, kad pavienėse įmonėse situacija gali būti kitokia.

Vis dėlto darbo rinkoje matyti ir netvari tendencija – darbo užmokestis didėja sparčiai, o našumas neauga. Ilgą laiką tai tęstis negalės, jei ekonomikos augimas ir našumas neatsigaus. Kitaip tariant, įmonių galimybės ir toliau taip sparčiai, kaip iki šiol, didinti darbo užmokestį senka.

Augimas tebebus vangus

Prognozuojama, kad šiemet BVP padidės 1,6 proc. po 0,3 proc. smuktelėjimo pernai. „Augimas, deja, bet tebebus vangus“, – prognozes pateikė G.Šimkus.

Prie labiau įprasto daugiamečio plėtros tempo ekonomika grįš tik kitąmet, kai pradės atsigauti Lietuvos užsienio prekybos partnerės.

„Lietuvos ekonomika turi potencialo augti maždaug dvigubai sparčiau, nei prognozuojama šiemet. Ekonomikos apsukas iki įprastinio lygio padidinsime tik tada, kai prie atsigaunančio vartojimo ir viešojo sektoriaus investicijų prisidės kiti itin svarbūs ūkio plėtros varikliai – pramonė ir eksportas“, – pabrėžė Lietuvos banko valdybos pirmininkas G.Šimkus.

Lietuvos bankas ekonomikos pagyvėjimą prognozuoja šių metų antrąją pusę – iki tol ekonomikos raida tebebus vangi.

Labiausiai ekonomikos aktyvumą slopina neatsigaunanti paklausa eksporto rinkose ir suvaržytas reeksportas.

Mato riziką nesurinkti PVM

Lietuvos bankas, įvertinęs pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimą, įspėja matantis riziką, kad biudžeto planas gali būti neįgyvendintas.

„Čia tas atvejis, kai labai džiaugtumėmės suklydę. Bet sausio duomenys rodo, kad minėta rizika gali pildytis“, – sakė G.Šimkus patikslindamas, kad gali būti nesurinkta 150 mln. eurų PVM, arba 0,2 proc. nuo BVP.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.