Apie tai pranešė „Laisvės radijas“.
Pasak generalinio prokuroro Igorio Krasnovo, tai strateginės įmonės, kurios buvo „neteisėtai privatizuotos“ ir kai kuriais atvejais pateko į išorės kontrolę, o naujieji savininkai esą vykdė „nuoseklią jų naikinimo ir kenkimo šalies gynybiniams pajėgumams politiką“.
Pasak I. Krasnovo, įmonių savininkai užsieniečiai „dešimtmečiais nemodernizavo ir nevystė gamybinių pajėgumų, o veiklos pajamos dažniausiai buvo pervedamos į užsienį“.
Anksčiau I. Krasnovas pranešė, kad Rusijos prokuratūra per teismus pasiekė „valstybės kontrolės atkūrimo dešimtyse strateginių įmonių“, kurių bendra vertė siekia trilijoną rublių.
Ieškinių, kuriuose keliami nacionalizavimo reikalavimai, skaičius smarkiai išaugo nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje.
Dar 2020 ir 2021 metais Generalinė prokuratūra pateikdavo tik po tris ieškinius per metus. Kaip pranešama, pradėjus plataus masto agresiją prieš Ukrainą, Generalinė prokuratūra pateikė 40 ieškinių dėl daugiau kaip 180 įmonių konfiskavimo vyriausybės naudai, – tai laikoma organizuota privačios nuosavybės karine nacionalizavimo kampanija.
