Reklama įžeidė vilniečius
„Kaip Vilniaus gyventojai, reklama yra žeidžianti ir žeminanti. Užaugau Vilniuje ir tokio miesto, koks yra „sudėtas“ į tas reklamos sekundes, tikrai neprisimenu. Skaičiau „Go Vilnius“ vadovės Dovilės Aleksandravičienės pasisakymą, kad tai yra drąsi reklama. Aš manau, kad ji yra neapgalvota, o dabartinėje situacijoje – kontraversiška“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ teigė Vilniaus universiteto sociologė dr. Rūta Žiliukaitė.
Ji atkreipė dėmesį ir į tai, jog reklamos kūrėjai savo sprendimus aiškina bei teisina jų partnerių atliktu tyrimu, tačiau tas tyrimas viešajai visuomenės daliai prieinamas nėra.
„Siūlyčiau vadovei tiesiog paviešinti tyrimo ataskaitą, nes mes matome tik kažkokius procentus, bet nežinome, nei kaip buvo tirta, nei koks taikytas metodas“, – pasiūlė Vilniaus universiteto sociologė.
Stereotipai – išgalvoti?
Pasak R.Žiliukaitės, užkliuvo ir tai, jog reklamos vaizdo įraše pavaizduotų stereotipų, kuriuos neva savo galvose turi susikūrę užsienio šalių gyventojai, niekada nebuvo.
„Jokių stereotipų mes negriauname“, – kalbėjo Vilniaus universiteto sociologė.
Jai pritarė ir dalis laidos klausytojų.
„Įsivaizduokit, jeigu Vokietija dabar reklamuotų save su savo tokia gėdinga istorija, kaip Hitlerio valdymo laikotarpis“, – pavyzdį pateikė Artūras.
Jo teigimu, prisiminti sovietmečio padarinių nereikia.
Vilniaus universiteto sociologė jam pritarė sakydama, jog nėra aišku, ko pasižiūrėti į Vilnių kviečia naujasis „Go Vilnius“ projektas: laukinių tualetų ar prastų rajonų, kurie šiandien atrodo gerokai kitaip, nei prieš kelis dešimtmečius?
Nuomonės išsiskyrė
Gyventojų nuomonės dėl naujos Vokietijos ir Jungtinės Karalystės auditorijai skirtos reklamos išsiskiria – vieni teigia, jog tai yra didelė gėda, kiti sako, jog reklama šauni, tačiau kritikos jai turi dauguma.
„Aš norėčiau pasakyt, kad pati reklama ir reklamos idėja yra aiški ir suprantama, viskas gražiai sutvarkyta. Kliūna tai, kad galbūt neproporcingai paskirstytas laikas – pirmoji reklamos dalis gerokai ilgesnė už antrąją. Žinant šių dienų vartotojišką visuomenę, antroji dalis turėjo būti stipresnė. Norėtųsi daugiau parodyti ir labiau atskleisti Vilnių“, – kalbėjo vienas iš laidos klausytojų.
Panašios nuomonės buvo ir kita laidos klausytoja.
„Gera reklama, pasižiūrėję su šeima kvatojomės ir tiek. Pagalvojau, kad drąsu, kaip visada su „Go Vilnius“ reklamomis. Vienintelis dalykas, kurį keisčiau, būtų tai, kad po kiekvieno stereotipo galėjo dėti realybės vaizdą, o ne dvi dalis atskirti“, – reklamos vaizdo įrašo struktūrą sukritikavo Lina.
Dalis pabrėžė, jog rodomi stereotipai apie Lietuvą tarp užsienio šalių gyventojų yra vis dar gajūs.
„Manęs ši reklama nežeidžia, nes nemanau, kad Vilnius toks, koks yra vaizduojamas. Nebekompleksuoju, kad esame kažkuo blogesni nei kiti. Todėl man gėda, kad užsienyje vis dar yra manančių, jog Lietuvoje nėra šviesoforų. Gal ir verta sugriauti stereotipus“, – teigė Akvilė.
Tiesa, ne visi reklamą vertina taip geranoriškai.
„Man ši reklama sukėlė pyktį. Gyvenu užsienyje, jūs net neįsivaizduojate, kiek kartų įvairiose Vakarų Europos šalyse teko pasijusti antrarūše. Man taip gera, kad pagaliau požiūris keičiasi, o štai čia kokia reklama – pikta, graudu ir tiesiog gaila“, – patirtimi pasidalijo Jolanta.
Dalis suglumo ir dėl to, jog į reklamą investuota nemaža suma – 81 tūkst. eurų.
„Esu matęs turistus Vilniaus universiteto bibliotekoje, jie eina prie senų knygų, esu sutikęs net Karoliniškių draustinyje, jiems čia yra daug įdomybių. Man kilo klausimas, ar šitas viskas baigsis tuo, kad mes pasikalbėjom ir viskas, ar bus pareikalauta grąžinti pinigus už vilniečius žeidžiančią reklamą“, – kalbėjo Dainius.
Pasigedo prasmės
Komunikacijos agentūros „INK Agency“ partneris Kęstutis Gečas kalbėjo, jog didelė pasipiktinimo banga iš vilniečių ir kitų Lietuvos gyventojų – prastas ženklas.
„Miestas yra didelė organizacija, čia gyvena daug žmonių ir negali reklamos atsieti nuo tų interesų grupių, kurioms miestas yra svarbus. Jeigu turime situaciją, jog gana didelei daliai reklama nepatinka, tai yra rimtas signalas ir argumentas, kad su ja kažkas negerai“, – teigė K.Gęčas.
Jis sakė, jog klausimų kelia ir reklamos techniniai sprendimai.
„Man reklama kelia abejonių, ar ji nėra pernelyg agresyvi. Jeigu norime paneigti stereotipus, mito arba stereotipo įvardijimui reikia duoti mažąją reklamos laiko dalį“, – technines reklamos bėdas įvardijo komunikacijos agentūros „INK Agency“ partneris.
Jo teigimu, drąsius sprendimus daro mažoji dalis žmonių, tad nereikėtų priimti tik į siaurą visuomenės grupę nukreiptų sprendimų.
K.Gečas taip pat pridūrė, jog miestas neturi strategijos, kaip norima jį parodyti.
„Viena reklama pasakoja, kad čia yra neatrastas Europos „G“ taškas, dabar mes kalbame apie mitus, bet iš esmės nepasakome, koks miestas yra iš tiesų“, – kalbėjo laidos pašnekovas ir pridūrė, jog reklama negali vien tik atkreipti dėmesio, ji taip pat turi perduoti ir kažkokią žinutę.
Jo teigimu, turime patys suprasti, kas yra Vilnius.
„Miestas yra senas ir jis nelabai keičiasi per dešimtmečius ar netgi šimtmečius. Turime kalbėti apie miestą ir pasiūlyti žinutę, kuri būtų pakankamai nekintanti, pavyzdžiui, kaip Paryžius – mados ir kultūros sostinė, Londonas – judrus ir komercijos centras. O koks yra Vilnius?“, – klausimą kėlė K.Gečas.
Jis išskyrė net keletą aspektų, kuo Vilnius galėtų išsiskirti iš kitų Europos miestų: maistu, saugia aplinka, žaliosiomis miesto erdvėmis.
Pabrėžia, jog tikslas – atkreipti dėmesį
Pati „Go Vilnius“ vadovė D.Aleksandravičienė teigė, jog vertinti, reklama sėkminga ar ne, yra gerokai per anksti.
„Kampanijos tikslai orientuoti į užsienį ir užsienio auditoriją. Ką matome iš reakcijų, tai ją priima pozityviai. Galiu pripažinti, kad mes nesitikėjome tokio miestiečių šurmulio, girdime, ką žmonės sako, suprantame iš dalies, kodėl jie taip jaučiasi. Galiu pakartoti, kad tikrai tai nėra miesto pristatymas, tai yra būdas atkreipti dėmesį“, – kalbėjo D.Aleksandravičienė.
Pasak jos, kūrėjų tikslas buvo stipriai sutirštinti spalvas, tai reklamoje ir atsispindi.
„Visa tai skirta tam, kad būtų akivaizdu, kad tai yra netiesa ir tuo pačiu būtų galima sukelti susidomėjimą ateiti ir pasižiūrėti, kaip yra iš tikrųjų“, – aiškino „Go Vilnius“ vadovė.
Ji atskleidė, jog dar prieš kampanijos paleidimą su tiksline auditorija atlikti bandymai parodė, kad reklamos idėja yra sėkminga.
D.Aleksandravičienė taip pat pabrėžė, jog užsieniečiai supranta, kad reklamos tikslas yra šokiruoti, o lietuvių jie nemato ir neidentifikuoja taip, kaip jie pavaizduoti reklamos klipe, tad po reklamos pristatymo kilusi pasipiktinimo banga dėl netinkamo tautos įvaizdžio sudarymo yra neteisinga.
„Užsienyje atgarsiai yra pozityvūs, užsienio portalai kalba, kad mes esame drąsus miestas, kuris laužo stereotipus“, – kalbėjo „Go Vilnius“ vadovė.
