Kuris modelių, spendžiant, kaip didinti gynybos finansavimą, galiausiai bus pasirinktas?

Vienas jų – 1 proc. padidinti pelno mokestį, antrasis – tiek pat pakelti pelno mokestį, o vietoj 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo nustatyti 22 proc., trečiasis – pelno mokestį kelti nuo 15 iki 17 proc., atsisakyti jo lengvatų mažoms įmonėms bei nubraukti PVM lengvatą šildymui, ketvirtasis – 2 proc. didinti pelno mokestį ir paimti dalį gyventojų pajamų mokesčio iš savivaldybių.

Estijoje nuo metų pradžios PVM mokestis padidintas 2 proc. Šviežiausi mažmeninės prekybos skaičiai neblizga. Ar, žiūrėdami į estų rodiklius, galime daryti prielaidą, kad tokį pokytį įgyvendinę Lietuvoje ir mes sulauksime panašių rezultatų?

„Estijoje nuo šių metų pradžios padidintas PVM: nuo iki tol galiojusio 20 proc. iki 22 procentų. Nuo 2025 metų sausio didės ir pelno mokestis iki 22 procentų (dabar yra 20 proc.). Labai panašu į tai, kas siūloma Lietuvoje, ar ne? Taigi jau galime stebėti, kokie pirmieji tokių mokestinių pokyčių rezultatai“, – feisbuke rašė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

[[ge:lrytas:lrytas:31273239]]

Jis vardijo: šių metų sausį, palyginti su 2023 m. sausiu, mažmeninė prekyba (išskyrus prekybą automobiliais ir motociklais) susitraukė 6,7 proc. Mažmeninė prekyba ne maisto produktais (išskyrus kurą) tuo pačiu laikotarpiu susitraukė 12,9 procento.

Mažmeninės prekybos apimtys maisto produktais sausį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, susitraukė 6 proc. „Ir tai buvo didžiausias susitraukimas tarp visų Europos Sąjungos šalių“, – atkreipė dėmesį V.Janulevičius.

[[ge:lrytas:lrytas:31171291]][[ge:lrytas:lrytas:31316036]][[ge:lrytas:lrytas:31246125]][[ge:lrytas:lrytas:31177934]]

Jis dar pridėjo, kad Estijos prekių eksportas metų pradžioje, sausio mėn., buvo 11 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Prekių importas susitraukė 13 proc. tuo pačiu laikotarpiu.

„Dar šią žiemą Europos Komisija prognozavo, kad Estijos ekonomika šiais metais augs 0,6 proc., o štai šiuo metu vietoje veikiantis „Luminor“ bankas mano, kad Estijos laukia ekonomikos susitraukimas šiais metais visu 1 procentu (ir nepamirškime, kad Estijos ekonomika praėjusiais metais jau traukėsi 3,5 procentais).

Estijos biudžeto mokestinių pajamų surinkimas nuvilia jau nuo pat metų pradžios. Šalis jau nuo 2022 metų patiria ekonominių sunkumų, bet dabar jau ateitis piešiasi visai ne rožinėmis spalvomis. „Swedank“ atstovai teigia, kad Estijos ekonomikos augimo tempas viršys 2021 metų augimo tempą tik 2026 metais, – rašė LPK prezidentas ir pridūrė: – Nenorėčiau šiandien būti Estijos finansų ministru, nes net sunku įsivaizduoti, kokie juos šiuo metu pasiekia mokestinių pajamų surinkimo skaičiai“.

[[ge:lrytas:lrytas:31375894]]

Nuosmukis tęsiasi, bet tempas lėtėja

Ar vertindami, kaip šiandien atrodo Estijos ekonomika, ir turėdami galvoje 2 proc. padidintą PVM, galime manyti, jog, padarę tokius pakeitimus, ir Lietuvoje gautume panašius rezultatus?

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas nelinkęs tapatinti abiejų šalių situacijų. Bet pirmiausia, sako jis, kalbant apie nuo sausio kritusius mažmeninės prekybos skaičius, reikia turėti omenyje, kad nors Estijos mažmeninės prekybos segmentas per pastaruosius kelis metus tikrai gana stipriai nukraujavo, naujausi duomenys rodo, kad nuosmukio tempas labai stipriai sulėtėjęs, o perspektyvos – teigiamos.

Šiame ekonomikos cikle Estijos mažmeninės prekybos kritimo pikas buvo pasiektas pernai metų liepą, kai nuosmukis buvo 9,5 proc. Šių metų pradžioje kritimo tempas sulėtėjo iki 5,6 proc.

„Taip, nuosmukis Estijos vartojimo rinkoje tęsiasi, bet jo tempas lėtėja. Išankstiniai indikatoriai rodo, kad situacija Estijos mažmeninės prekybos sektoriuje toliau po truputį gerėja. Geras Estijos mažmeninės prekybos perspektyvas rodo pagerėjusios Estijos mažmeninės prekybos įmonių nuomonės apie verslo perspektyvas. Šitas rodiklis turi stiprų ryšį su Estijos mažmenine prekyba, be to, gerėja Estijos įmonių lūkesčiai dėl užsakymų perspektyvų. Išankstiniai indikatoriai rodo, kad Estijos mažmeninės prekybos nuosmukio tempas toliau lėtės.

Vasaros vidurio ar pabaigos link veikiausiai matysime nedidelį vartojimo atšokimą“, – prognozavo ekonomistas.

Trys priežastys

Jo teigimu, yra trys priežastys, kodėl Estija mažmeninės prekybos segmente taip skiriasi nuo Lietuvos.

Pirma, Estijos gyventojų skola didesnė nei Lietuvoje ar Latvijoje. Tai reiškia, kad pakilusios palūkanos labiau menkina Estijos gyventojų finansus. Kitas aspektas: Estijoje IT sektorius santykinai didesnis nei Lietuvoje. Šis sektorius imlus pigiems pinigams, o jie kaip sykis dabar brangūs, pinigų pasiūla Europoje mažėja. Tai paveikia ir darbo rinką, ir mažmeninę prekybą.

Dar vienas momentas – Estijos užsienio prekyba labiau priklausoma nuo Skandinavijos nei Lietuvos.

„Manau, kad PVM padidinimas neturėtų turėti esminės įtakos. Juo labiau, kaip jau minėjau, šių metų duomenys rodo, kad Estijos mažmeninės prekybos apimčių kritimo tempas lėtėja.

Tačiau, jei kalbame būtent apie PVM, eliminavus geopolitinę padėtį ir būtinybę didinti mokesčius gynybos finansavimui, sakyčiau, kad estai paskubėjo keldami šį mokestį. Juk vartojimas Estijoje vis dar krenta. Man atrodo, kad esant tokiam menkam vartojimui PVM didinimas neduos reikiamos naudos – vartojimo rinka paprasčiausiai nusilpusi“, – vertino A.Izgorodinas. Jis sakė, būtų daręs kiek kitaip: leistų ekonomikai atsigauti ir tik tada svarstytų apie mokesčių didinimą. Tuo metu atsirastų reali galimybė iš didesnių mokesčių susirinkti daugiau mokestinių pajamų. Dabar gi mokesčiai Estijoje padidinti, bet kas iš to, jei ekonomika krenta – tai duoda mažai naudos.

„Lietuvos ir Estijos situacija labai skirtinga. Lietuvoje vartotojų pasitikėjimas kovą pasiekė 32-iejų mėnesių aukštumas: paskutinį kartą jis toks aukštas buvo 2021 m. liepą. O šių metų pradžioje Lietuvos gyventojų nuomonė apie savo finansų perspektyvas buvo geriausia per 200 mėnesių – paskutinį kartą apie savo finansus taip gerai manėme 2007 m. vasarą. Kalbant apie vartojimo ciklą, Lietuva Estiją lenkia kokiais 5–6 mėnesiais. Pas mus mažmeninė prekyba – tiek maisto, tiek ne maisto vartojimo srityje – po truputį jau atsigauna“, – komentavo „Citadele“ banko ekonomistas.

Šis bankas numato, kad Estijos BVP 2024 m. augs 1,1 proc., palyginti su 2 proc. Lietuvos ir Latvijos augimu. Padidintas PVM šioms prognozėms, pasak A.Izgorodino, neturi didelio svorio – sudarant prognozes labiau žiūrėta į makrorodiklius: euro zonos pramonės atsigavimą bei Estijos mažmenininkų ir vartotojų nuotaikas.

„Matau, kad PVM padidinimas stipriai nepaveikė nei Estijos vartotojų, nei mažmenininkų“, – teigė pašnekovas.

Infliacija – didesnė nei Lietuvoje

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, paskelbus kovo infliacijos duomenis, skaičiavo, ar dėl nuo 20 iki 22 proc. Estijoje padidėjusio PVM tarifo infliacija Estijoje buvo didesnė negu Lietuvoje. Paėmęs tris prekių grupes: maistą, drabužius ir avalynę bei būsto apstatymo, namų įrangos daiktų, kurioms daroma mažiausia kitų valstybės reguliacinių ar mokestinių sprendimų įtaka, jis feisbuke sudarė grafiką.

[[ge:lrytas:lrytas:31374865]]

Iš jo matyti, kad visų šių prekių grupių kainos Lietuvoje didėjo mažiau ar krito labiau negu Estijoje.

„Skirtumas tarp Lietuvos ir Estijos maisto ir būsto apstatymo/namų ūkio įrangos kainų pokyčių buvo netoli nuo tų teorinių kainų pokyčių skirtumų – priminsiu, kad sausio 1 d. padidėjus PVM tarifui nuo 20 iki 22 proc., kainos dėl to turėjo didėti 1,7 procento“, – rašė ekonomistas.

Jo pateikti mažmeninės prekybos vasario mėnesio duomenys rodo, kad vasarį, palyginti su 2023 m. gruodžiu (įvertinus sezoniškumą), Estijoje mažmeninė prekyba krito 1,5 proc., kai Lietuvoje augo 1,3 procento. Anot T.Povilausko, tai suteikia pagrindo teigti, kad PVM tarifo didinimas galėtų iš dalies paaiškinti šių metų mažmeninės prekybos pokyčių skirtumus tarp Lietuvos ir Estijoje.

Pelno mokesčio siūlytų nedidinti

Kalbant apie mokesčių keitimo perspektyvas, siekiant surinkti daugiau lėšų gynybai finansuoti Lietuvoje, A.Izgorodinas siūlo neliesti pelno mokesčio ir didinti PVM.

Pirma, dėl statistinio poveikio biudžeto rodikliams: Lietuvoje PVM generuoja apie 49 proc. visų biudžeto mokestinių pajamų. Vadinasi, augant vartojimui, ką matome statistikoje, ir esant geroms vartojimo perspektyvoms, PVM didinimas šiuo atveju būtų veiksmingas: gyventojų perkamoji galia atsigauna, infliacija sulėtėjo.

„Pelno mokesčio didinimas, mano supratimu – labai rizikingas projektas. Reikia nepamiršti, kad ES šalys pelno mokesčiais konkuruoja tarpusavyje. Be to, pelno mokesčio indėlis į biudžetą gana nedidelis. Dėl didesnių mokesčių rizikuojame prarasti investicijas, o tuo pačiu metu pelno mokesčio padidinimas biudžete duos mažai naudos. Daug grėsmių ir praktiškai jokių privalumų. Be to, atėjusios investicijos galiausiai padidina ir PVM įplaukas“, – komentavo ekonomistas.

Jo manymu, pradžiai pakaktų PVM padidinti 1 proc., kad pamatytume, kokį efektą gauname iš augančio vartojimo.

„Bet yra dar vienas labai svarbus aspektas: yra rizika dėl šių metų biudžeto deficito. Infliacija Lietuvoje sulėtėjo, o tai šių metų pradžioje jau neigiamai paveikė PVM rodiklius. Pernai tuo pačiu metu Finansų ministerija prognozavo, kad šiais metais biudžeto deficitas sieks apie 3 proc. nuo BVP. Turime galvoti ne tik apie tai, kaip didinti gynybos finansavimą, bet ir apie tai, kaip užtikrinti, kad biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. nuo BVP. Kitaip bent teoriškai Lietuvai gali grėsti baudos iš Europos Komisijos.

Sakyčiau, valstybės fokusas šiais metais turėtų būti geresnis mokesčių surinkimas – finansavimo poreikis auga gynybai, bet turime pasistengti, kad biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. nuo BVP. Čia turime kalbėti ne tik apie mokesčių didinimą, bet ir apie kovą su šešėliu“, – komentavo A.Izgorodinas.

Estų rezultatai neblizga, bet mes svarstome pasielgti panašiai: kuo rizikuojame lipdami ant to paties grėblio?