Įvertino, kaip sekasi Lietuvai: yra gerų žinių, tačiau ryškėja kritinis iššūkis

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, minkštas pasaulio ekonomikos nusileidimas vis labiau tikėtinas: ekonomika tebėra atspari, o infliacija sparčiai slopsta. Vis dėlto ilguoju laikotarpiu ekonomikos augimas bus vangus dėl mąžtančio ekonominio potencialo. Todėl TVF ragina politikos formuotojus imtis struktūrinių reformų: kelti našumą didinant investicijas į inovacijas, padėti darbuotojams įgyti paklausių darbo įgūdžių, spartinti ekonomikos žaliąją ir skaitmeninę transformaciją, kartu užtikrinant viešųjų finansų drausmę.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, minkštas pasaulio ekonomikos nusileidimas vis labiau tikėtinas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, minkštas pasaulio ekonomikos nusileidimas vis labiau tikėtinas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
G.Šimkus.<br>T.Bauro nuotr.
G.Šimkus.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lietuvos bankas

2024-04-16 17:22

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus šią savaitę dalyvaus TVF pavasario susitikimuose, kuriuose daugiausia dėmesio skirs Europos konkurencingumui kylantiems iššūkiams ir TVF paramos programos Ukrainai įgyvendinimui.

„Tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikos gana sėkmingai atlaikė Rusijos sukelto energijos kainų šoko padarinius. Tačiau šiuo metu ryškėja kritinis iššūkis ilguoju laikotarpiu: mąžtantis ekonominis potencialas dėl lėto našumo augimo, senėjančios visuomenės ir geopolitinio susiskaldymo. Tad būtina parengti sprendimus tiek nacionaliniu, tiek europiniu lygiais. Svarbu gerinti paklausius darbuotojų įgūdžius, skatinti inovacijas ir spartinti ekonomikos žaliąją bei skaitmeninę transformaciją“ – sako G. Šimkus.

Pasak jo, pasauliui skaldantis į geopolitinius blokus, Europa turi ir toliau būti vieninga kaip kumštis ir gilinti ekonominę integraciją – būtinas proveržis įgyvendinant kapitalo rinkų ir bankų sąjungų projektus.

Šiandien TVF paskelbė naujas pasaulio, įskaitant ir Lietuvą, ekonomikos prognozes. Mūsų šaliai jos tebėra palankios: šiemet šalies ekonomikos augimas atsigaus, o kitąmet – dar sustiprės, nors ir šiek tiek mažiau, nei prognozuota rudenį. Po 0,3 proc. smuktelėjimo pernai šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,2 proc. (–0,5 proc. p.), o kitąmet – 2,5 proc. (–0,1 proc. p.). Infliacija Lietuvoje slopsta gerokai sparčiau, nei TVF prognozavo rudenį: šiemet vidutinė metinė infliacija sudarys 1,5 proc. (–2,4 proc. p.), kitąmet – 2,3 proc. (–0,7 proc. p.).

Pasaulio ekonomika ir toliau demonstruoja atsparumą, taip išsklaidydama ryškesnio nuosmukio baimę. Tačiau numatomas augimas yra gana vangus žvelgiant istoriškai. Šiemet ir kitąmet pasaulio BVP ir toliau didės po 3,2 proc., ir tai yra reikšmingai lėtesnis tempas nei 3,8 proc. vidurkis 2000–2019 m. Pasaulio ekonomikos perspektyvas silpnina Rusijos karas prieš Ukrainą, ilgalaikiai COVID-19 pandemijos padariniai, lėtas našumo augimas ir ryškėjantis geoekonominis susiskaldymas.

TVF numato, kad kainų augimas pasaulyje, ypač išsivysčiusiose šalyse, toliau slops. Jose infliacija lėtės nuo 4,6 proc. (pernai) iki 2,6 proc. (šiemet) ir 2,0 proc. (kitąmet). Anot TVF, nors infliacijos tendencijos yra palankios, tačiau iššūkis dar neįveiktas, todėl pinigų politikos užduotis tebėra sėkmingai galutinai suvaldyti infliaciją: svarbu, kad palūkanų normos būtų mažinamos nei per anksti, nei per vėlai.

Sulėtėjusio ekonomikos augimo tendencija ypač ryški euro zonoje: jos ekonomika pernai augo vos 0,4, šiemet ji turėtų augti 0,8, kitąmet – 1,5, o ilguoju laikotarpiu – 1,2 proc. Palyginkime: JAV ilguoju laikotarpiu numatoma beveik dvigubai spartesnė ekonomikos plėtra. Vangią euro zonos raidą šiemet lemia stabtelėjęs Vokietijos augimas (šių metų prognozė – 0,2 %) pramonės sektoriui tvarkantis su energijos kainų sukrėtimų padariniais. Šį poveikį iš dalies kompensuoja spartesnis pietinių Europos šalių – Graikijos, Ispanijos, Portugalijos – augimas dėl atsigaunančio turizmo sektoriaus ir mažesnio jautrumo energijos kainų šokui. 2024 m. vidutinė metinė infliacija euro zonoje turėtų sumažėti iki 2,4, o kitąmet – iki 2,1 proc.

JAV ekonomika auga gerokai sparčiau, nei tikėtasi, iš dalies dėl stipraus skatinimo viešaisiais finansais. JAV ekonomika ir toliau augs gerokai sparčiau nei euro zonos: pernai ji išaugo 2,5 proc., šiemet numatomas 2,7 proc. augimas (+0,6 proc. p.), o kitąmet – 1,9 proc. (+0,2 proc. p.). Tiesa, dėl stipraus skatinimo ir įtemptos darbo rinkos infliacija JAV į tikslinį 2 proc. lygį grįš lėčiau, nei prognozuota anksčiau: šiemet infliacija sudarys 2,9, kitąmet – 2,0 proc.

Pasaulio ekonomikai stabilizuojantis, TVF pabrėžia poreikį grįžti prie viešųjų finansų drausmės, nutraukti krizės laikotarpio paramos priemones ir pažaboti valstybių skolos augimą.

TVF vertinimu, rizikų balansas per pusmetį šiek tiek pagerėjo ir tapo neutralus. Pagrindinės neigiamos rizikos: tolesnis geoekonominis susiskaldymas, užsitęsusi infliacija ir nauji kainų sukrėtimai dėl Rusijos karo Ukrainoje ar kitos geopolitinės įtampos, pavyzdžiui, jei išplistų konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Vienas iš pagrindinių galimų teigiamų veiksnių yra sparčiau, nei numatoma, mažėjanti infliacija, o kitas – didesnis ekonomikos skatinimas viešosiomis lėšomis, šiemet vykstant rinkimams didelėje dalyje pasaulio šalių. TVF pažymi, kad tai turėtų trumpalaikį teigiamą poveikį pasaulio ekonomikos augimui, tačiau gali padidinti infliaciją. O tai neigiamai paveiktų ekonomikos augimą ilgesnėje perspektyvoje.

Šių metų TVF pavasario susitikimuose G. Šimkus susitiks su TVF valdančiosios direktorės Kristalinos Georgievos pavaduotoju Bo Li aptarti Lietuvos banko ir TVF bendradarbiavimo aktualijų bei veiklos prioritetų. Vyks ir reguliarūs instituciniai renginiai bei susitikimai su Šiaurės ir Baltijos šalių kolegomis, bus nagrinėjamos pasaulio ekonomikos perspektyvos ir tariamasi dėl TVF politikos. Be to, G. Šimkus dalyvaus Breton Vudso atnaujinimo komiteto organizuojamame renginyje, kur kartu su Portugalijos centrinio banko valdytoju Mario Centeno ir kitais dalyviais diskutuos apie sprendimus Europos konkurencingumo iššūkiams įveikti.

Dvišalių susitikimų metu G. Šimkus daug dėmesio skirs TVF paramai nuo karo kenčiančiai Ukrainai. Apie prieš metus patvirtintos TVF programos įgyvendinimą ir būdus galimiems iššūkiams spręsti bus diskutuojama su Ukrainos centrinio banko pirmininku Andriy Pyshnyy, Ukrainos atstovu TVF Vladyslavu Rashkovanu, TVF misijos Ukrainai atstovais, taip pat ir aukščiausiu lygmeniu su TVF valdančiosios direktorės pavaduotoju Bo Li.

TVF vykdomoji valdyba praėjusį mėnesį patvirtino jau trečiąją TVF programos Ukrainai peržiūrą ir išmokėjo ketvirtąją paskolos dalį – iš viso pagal šią 15,6 mlrd. JAV dolerių vertės programą TVF Ukrainai jau paskolinta 5,4 mlrd. JAV dolerių. Nepaisant sudėtingos karo situacijos, Ukrainos valdžios institucijoms su TVF pagalba pavyksta užtikrinti makroekonominį šalies stabilumą, o jų rodomas ryžtas ir atsakomybė įgyvendinant TVF sąlygas – pavyzdingi, todėl programa įgyvendinama sklandžiai. Neapibrėžtumą dėl užsienio finansinės paramos Ukrainai sumažino Europos Sąjungos sutarimas dėl 50 mlrd. Eur apimančio paramos paketo, kurio pirmoji 4,5 mlrd. Eur dalis Ukrainą pasiekė šių metų kovo mėn. Ypač svarbu, kad tarptautinė finansinė parama Ukrainą pasiektu laiku ir sutarto dydžio.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.