Nemano, kad verta pratęsti solidarumo mokestį bankams: paaiškino, kodėl

​Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad nors teoriškai bankų solidarumo mokestis galėtų būti pratęstas, tačiau įplaukų iš to nebebūtų. Anot jos, dabar yra pasikeitusi situacija, Europos Centrinis Bankas (ECB) liovėsi didinti palūkanų normas, tad „procesas yra apsisukęs“.

LB valdybos narys nemano, kad solidarumo mokestis turėtų būti pratęstas.<br>G.Bitvinsko nuotr. / lrytas.lt koliažas.
LB valdybos narys nemano, kad solidarumo mokestis turėtų būti pratęstas.<br>G.Bitvinsko nuotr. / lrytas.lt koliažas.
Daugiau nuotraukų (1)

Žygimantas Šilobritas

Apr 18, 2024, 12:31 PM, atnaujinta Apr 18, 2024, 12:33 PM

„Mokestis galėtų būti pratęstas, tačiau Lietuvos banko vertinimu, tą mokestį pratęsus įplaukų nebūtų dėl jo skaičiavimo tvarkos. Kadangi jis buvo nustatytas tada, kada labai sparčiai augo palūkanos, kurios yra gaunamos ir ne taip sparčiai augo palūkanos, kurios yra mokamos“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime kalbėjo I. Šimonytė.

„Dabar situacija pasikeitusi, kadangi ECB liovėsi didinti bazinę palūkanų normą. Rinkoje yra įvairių diskusijų, bet tikėtini sprendimai artimoje ateityje į priešingą pusę, o tos palūkanos, kurias bankai moka (...), yra kitokios, negu buvo 2022 m. Procesas yra apsisukęs“, – sakė ji.

I. Šimonytė tikino, kad Lietuvos bankas (LB) buvo paprašytas atlikti vertinimą šiuo klausimu, ir LB teigimu, pratęsus mokestį nebebūtų jo bazės.

LB valdybos narys nemano, kad solidarumo mokestis turėtų būti pratęstas

LB valdybos narys Simonas Krėpšta nemano, kad bankų solidarumo mokestis turėtų būti pratęstas.

„Šiuo metu nematome poreikio keisti pasiūlymą, kurį pateikėme praeitais metais“, – paklaustas, ar bankams 2023 m. turėjus išskirtinį pelningumą būtų verta pratęsti solidarumo mokesčio taikymą, žurnalistams teigė S. Krėpšta.

Anot LB valdybos nario, toks mokestis veikia, tik esant išskirtinėms ekonominėms sąlygoms. Bet, jo teigimu, tokios sąlygos bus tik iki 2025 m.

„Mes pasiūlėme solidarumo įnašo mokėjimą tada, kai pamatėme, kad susiklostė išskirtinės sąlygos, buvo perteklinis bankų pelningumas dėl iššovusių palūkanų ir pakankamai inertiško klientų požiūrio pervedant terminuotus indėlius. Bet mūsų prognozės nurodo, kad šis išskirtinis laikotarpis tęsiasi tik porą metų“, – kalbėjo jis.

LB ketvirtadienį skelbė, kad neaudituotais duomenimis, 2023 m. bankai (po solidarumo įnašo ir kitų mokesčių) uždirbo 986 mln. Eur pelno – du kartus daugiau nei 2022 m. (491 mln. Eur).

Dalį gauto pelno bankai skyrė šalies gynybai, pervesdami į šalies biudžetą 250 mln. Eur solidarumo įnašą. Prognozuojama, kad panašią sumą finansų institucijos skirs ir 2024 m.

ELTA primena, kad pernai gegužės pradžioje Seimas priėmė Finansų ministerijos pasiūlytą Laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymą.

Įstatymo projektu buvo nustatytas laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydis, gautų lėšų panaudojimo tikslas, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarka.

Įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ar sukūrimo projektams finansuoti.

Palaikymą bankų solidarumo įnašui tuomet išreiškė Seimo opozicija, o jo nepalaikė absoliuti dauguma Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos frakcijų atstovų.

Buvo prognozuojama, kad dėl bankų solidarumo įnašo 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.

Laikinas solidarumo įnašas taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„24/7“: A. Valinskas ir A. Zuokas apie rinkimus ir vatnikus