Žingsnis atgal kovoje su nelegaliomis lažybomis: Lietuva iškrito iš geriausiųjų dešimtuko

Sprogęs privataus kapitalo fondo valdytojos įmonės „BaltCap“ vadovo Šarūno Stepukonio lošimų skandalas gali būti tik ledkalnio viršūnė visame tamsiame Lietuvos lošimų vandenyne. Neoficialiai skaičiuojama, kad per metus nelegaliems lošimams ar lažyboms lietuviai išleidžia ne ką mažiau pinigų, nei per kelerius metus prašvilpė „BaltCap“ vedlys – daugiau kaip 18 mln. eurų.

Lietuva pagal legalių ir nelegalių lošimų statistiką 2021–2022 metais buvo patekusi į geriausių valstybių dešimtuką.<br>„Unsplash“ nuotr.
Lietuva pagal legalių ir nelegalių lošimų statistiką 2021–2022 metais buvo patekusi į geriausių valstybių dešimtuką.<br>„Unsplash“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 20, 2024, 9:00 AM

Rimtu vėžiu daugybėje šalių tampančias nelegalias lažybas ir lošimus valstybių Lošimų priežiūros tarnybos siekia pažaboti įvairiais metodais ir įvairiomis priemonėmis.

Dar 2017-aisiais Danijoje 145-iuose nelegaliuose lošimų internetiniuose puslapiuose buvo apsilankyta apie 19 mln. kartų, tačiau jau po kelių metų rimto darbo šis skaičius sumenko iki 1,5 mln.

Beveik perpus nelegalių lošimų internetinius puslapius per dvejus metus apkarpė Vokietija – iš 1550 teliko 840 vis dar slapstytis bandančios kompanijų.

Drastiškų priemonių prieš nelegalius lošimus turėjo imtis Italija, kuri skendėjo šešėliniuose statymuose. Pagal 2021-ųjų statistiką, per metus šios valstybės lošimų pramonės apyvarta buvo apie 25 milijardai eurų, iš kurių net 18,5 milijardo galimai atitekdavo nelegalioms lažyboms.

Pradėjus spausti dėl visiškos neveiklos Italijos lošimų priežiūros tarnybą, ši per 2023-uosius užblokavo net 9800 nelegalių lošimų svetainių.

Lietuva iškrito iš sąrašo

Lietuva pagal legalių ir nelegalių lošimų statistiką 2021–2022 metais buvo patekusi į geriausių valstybių dešimtuką.

Kaip skelbė tyrimų kompanija „H2 Gambling Capital“, per tuos dvejus metus licencijuoti lošimai ir statymai mūsų šalyje siekė 82–84 procentus. Tai sudarė 102 mln. eurų pajamų, iš kurių mokesčiams kasmet buvo atseikėjama apie 13,2 mln. eurų.

Kitą vertus, Lietuva turėjo ir aiškią pilkąją zoną: kasmet į nelegalius lošimus suplaukdavo 18 mln. eurų, o valstybė netekdavo apie 2,3 mln. eurų mokesčių. Tai iš viso sudarė apie 15 proc. visų Lietuvos lošimo bendrovių pajamų.

Tačiau jau 2023-aisiais mūsų šalis iškrito iš geriausiųjų legalių lažybų valstybių dešimtuko, tad galima tik manyti, kad nelegalūs lošimai per pastaruosius metus pradėjo plėstis ir klestėti.

„Lošimų priežiūros tarnyba nedalyvavo atliekant tyrimus, todėl skaičiavimų pakomentuoti negalime“, – teigiama portalui lrytas.lt atsiųstame Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Lošimų priežiūros tarnyba) atsakyme.

Atsakingo lošimų verslo asociacijos įžvalgos

Tuo tarpu Mindaugas Ardišauskas Atsakingo lošimų verslo asociacijos (toliau – ALVA) vadovas pažymi, kad Lietuvoje nelegalios lošimų pasiūlos mastas, kaip ir žala, yra labai didelė.

ALVA inicijuoto specialaus tyrimo pagrindu atlikti paskaičiavimai parodė, jog Lietuvoje nelegali rinka sudaro apie 25 proc. legalios lošimų rinkos dydžio. Tai iš esmės patvirtina ir nepriklausomi tyrimų kompanijos „H2 Gambling Capital“ duomenys.

Nelegalių organizatorių pajamos gali siekti net 50 mln. eurų, kurie surenkami iš niekaip neapsaugotų paslaugų vartotojų. Dėl nelegalaus tokios veiklos pobūdžio mūsų valstybė negauna kelių dešimčių milijonų eurų pajamų į biudžetą per metus. O vartotojai kartais net nesuvokia, kad naudojasi „nelegalų“ paslaugomis, nes jos sugebamos pateikti įtikinamai, kartais net apsimetant legaliais operatoriais. Kas valdo nelegaliai veikiančias bendroves – niekas nežino, tai gali būti organizuotas nusikalstamumas, o gal net ir teroristinės organizacijos, tokiu būdu finansuojančios savo veiklą.

ALVA vadovo Mindaugo Ardišausko teigimu, svarbu suprasti, kad lošimams Lietuvoje taikomi apribojimai realiai galioja tik legaliai veikiantiems lošimų organizatoriams. Nelegaliai veikiantys, nežinia kam priklausantys ir jokių mokesčių šalies biudžetui nemokantys, nuotolinių lošimų organizatoriai niekaip mūsų įstatymų nėra varžomi ir gali siūlyti potencialiems lošėjams žymiai patrauklesnes sąlygas nei legalių paslaugų teikėjai. Blogiausia, kad dabar politikams norint dar labiau griežtinti legalių lošimo paslaugų sąlygas, pavyzdžiui svarstant reklamos draudimą, iš to daugiausia laimės t.y. naudos gaus būtent „nelegalai“.

Jei tarptautinio tyrimo duomenimis 2021 m. nelegali lošimų rinka Lietuvoje sudarė apie 15%, tai per keletą metų ji paaugo net iki 25%. Pasak M. Ardišausko, tai sietina su faktu, kad 2021 m. lošimų organizatoriams buvo uždrausta naudoti bet kokias lošimų paslaugų vartojimo skatinimo priemones (suteikti žaidėjams bonusus ir pan.) Būtent šiuo aktyviai pasinaudojo nelegalių lošimų organizatoriai, pasiūlydami daliai lošėjų, kurie pasirodė neišrankūs ar prastai informuoti, viliojančias bonusų ir kitų paskatinimų galimybes.

ALVA vadovas M. Ardišauskas Lošimų priežiūros tarnybos veiklą blokuojant tinklapius vadina „sizifo darbu“ – „Užblokavus vieną tinklapį (domeną) kitą dieną atsiranda du nauji, nes užregistruoti ir pradėti reklamuoti yra juokų darbas. Neefektyvų Lošimų priežiūros tarnybos darbą liudija ir Balcap skandalo istorija. Neturėtume pamiršti, jog p. Stepukonis, pagal viešai skelbtus duomenis, absoliučiai didžiąją dalį praloštos sumos (apie 15 mln. eurų) pralošė Lietuvoje nelicencijuotos bendrovės tinklapyje, kitaip tariant, nelegaliame, kuris turėjo būti blokuotas, tačiau kažkodėl buvo prieinamas.“

ALVA nuomone, siekiant užkardyti nelegalią lošimų pasiūlą, efektyvūs ir sąlyginai nesunkiai įgyvendinami sprendimai būtų vadinamojo whitelist (baltojo sąrašo) principo pagrindu. Vienas iš sprendimų yra valstybės susitarimas su interneto paieškų sistemomis nerodyti jų rezultatuose nelegalių lošimų operatorių. Toks sprendimas sėkmingai veikia daugumoje Europos Sąjungos valstybių. Kitas sprendimas – šalies finansų sistemoje blokuoti finansinius srautus tarp nelegaliai veikiančių operatorių ir jų klientų.

Tik demokratiški metodai

Nors nuo 2016 metų Lošimų priežiūros tarnyba iš viso blokavo 1579 internetinius domenus ar tiesiog lažybų puslapius. Tačiau Lietuvos internetinėse platybėse kaip grybai po lietaus pastaruoju metu dygo taip vadinamos „affiliate“ (nelegalios) svetainės, kuriose privatūs asmenys reklamuoja galimybę žaisti mūsų šalyje neregistruotose svetainėse.

Kaip ir minėta – jų valdytojai apskritai nemoka valstybei mokesčių, o atlygį už tarpininkavimą gaunantys „vedėjai-internautai“ viską susižeria į kišenę, darydami dvigubą žalą legalioms lošimo bendrovėms.

Kaip aiškina šalies Lošimų priežiūros tarnyba, ji ne itin turi galimybių imtis realių veiksmų prieš „affiliate“ (nelegalias) svetaines, nes jos nėra lošimų organizatorės.

„Azartinių lošimų įstatymas (ALĮ) numato priemones prieš nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojus, o „Nelegalios lošimų veiklos vykdytojas – tai asmuo, kuris organizuoja lošimus neturėdamas licencijos organizuoti lošimus ir atitinkamo lošimų veiklos leidimo, arba asmuo, kuris organizuoja lošimus turėdamas licenciją organizuoti lošimus, tačiau neturėdamas atitinkamo lošimų veiklos leidimo“. Nelegalios lošimų svetainės blokuojamos, atlikus tyrimą ir nustačius, kad nelegalios lošimų veiklos vykdytojas Lietuvos Respublikoje organizuoja nuotolinius lošimus.

Jūsų minimos svetainės nėra lošimų organizatoriai, tad minėta ALĮ priemonė prieš nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojus negali būti taikoma. Lošimų priežiūros tarnyba stebi tokių svetainių turinį, o jose skelbiamų lošimų paslaugas siūlančių bendrovių atžvilgiu pradedami tyrimai dėl nelegalios veiklos, dalis kurių jau yra užblokuota ir nebeprieinama Lietuvoje“, – tikina Lošimų priežiūros tarnyba.

Pažymėtina, kad Lošimų priežiūros tarnyba nesiima kitų valstybių gerosios praktikos veiksmų savo teritorijoje mažinant nelegalų lošimo verslą. Graikijoje naudojama geroji praktika su whitelist (baltuoju sąrašu), kuris apriboja nelegalių galimų azartinių lošimo svetainių prieinamumą pasitelkiant interneto milžines.

Prieinamumas ribojamas per tos šalies „Google“ paiešką. Lietuvoje veikianti legali Europos Sąjungos lažybų ir lošimų bendrovė neseniai gavo graikų lošimų priežiūros tarnybos pranešimą, kad „Google“ sulaukė teisinės pretenzijos dėl Lietuvos svetainės prieinamumo Graikijoje ir ji nebus rodoma „Google“ paieškos rezultatuose. Graikijoje tokiu būdu apribotas 748 net kitose šalyse legaliai dirbančių kompanijų darbas.

ALĮ yra nustatytos priemonės su nelegalios nuotolinių lošimų veiklos vykdytojais (207 straipsnis), kuriuos, įgyvendindant ALĮ, taiko Lošimų priežiūros tarnyba, o tai yra domeno blokavimas ir finansinių operacijų su nelegaliai veiklą vykdančiu subjektų blokavimas. Blokavimą Lošimų priežiūros tarnybos privalomu nurodymo pagrindu atitinkamai vykdo Lietuvoje veikiantys interneto paslaugų teikėjai ir finansų įstaigos.

Lošimų priežiūros tarnyba ne kartą informavo, kad nelegalių lošimų organizatorių interneto svetainių blokavimas vykdomas tinklo paslaugų teikėjo srities vardų serveryje (DNS), toks būdas yra optimaliausias ir geriausiai atitinka demokratinės valstybės principus. Šiuo metu tokį blokavimo būdą taiko ne tik kitos Lietuvos Respublikos institucijos, turinčios teisę duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams, tačiau ir kitos Europos Sąjungos šalys.

Greta minėtų ALĮ numatytų priemonių prieš nelegalius nuotolinių lošimų veiklos vykdytojus Lošimų priežiūros tarnyba, siekdama mažinti nelegalią pasiūlą, taiko ir neįstatymines priemones, skirtas tiek nelicencijuotiems operatoriams, tiek su jais bendradarbiaujančioms užsienio įmonėms, informuojant jas apie tai, kad jų paslaugos teikiamos nelegaliai arba bendradarbiaujama su nelegaliai Lietuvoje veikiančiu operatoriumi bei rekomenduojant nutraukti paslaugas ar bendradarbiavimą.

Šios kompleksinės priemonės prisideda prie tikslo siekimo: nelegalios pasiūlos, šešėlinės rinkos mažinimo, verslo, teikiančio paslaugas iš užsienio, sąmoningumo didinimo.

Taip pat reikėtų paminėti, jog, siekiant užtikrinti ALĮ nustatytą azartinių lošimų reklamos draudimą, Lošimų priežiūros tarnyba jau ne vienerius metus bendradarbiauja su „Facebook“, „YouTube“ ir „Google“ dėl neleistinos lošimų reklamos ir neleistino su azartiniais lošimais susijusio turinio skelbimu socialiniuose tinkluose ir kituose komunikacijos kanaluose.

Tiesa, mūsų šalies Lošimų priežiūros tarnyba negalėjo pateikti duomenų, koks efektas pasiektas bendradarbiaujant su interneto milžinėmis, tik pranešė, kad 2023-aisiais buvo užblokuotos 345 nelegaliai veikiančios nuotolinių lošimų svetainės.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.