Centrinio banko pinigų politikos komitetas nusprendė palikti šiuo metu galiojančią 50 proc. palūkanų normą, tuo pat metu numatydamas galimybę ateityje ją padidinti, atsižvelgdamas į tai, kad vartotojų kainų augimo tempai kovą pasiekė 68,5 proc.
„Prognozuojant, kad infliacijos padėtis iš esmės ir stabiliai blogės, pinigų politika bus griežtinama“, – teigiama centrinio banko pranešime.
Iki kovo 31 d. įvykusių vietos rinkimų likus vos 10 dienų, centrinis bankas savo palūkanų normą nuo 45 proc. padidino iki 50 proc.
R.Erdoganas jau seniai dėl infliacijos kaltino palūkanas.
Tačiau po to, kai praėjusių metų gegužę laimėjo prezidento rinkimus, jis vėl ėmė laikytis tradicinių ekonominių pažiūrų ir visiškai pasitikėti finansų ministro Mehmeto Simseko vadovaujamą ekonomistų komanda.
Prieš tai, kai praėjusią gegužę vėl buvo išrinktas, R.Erdoganas leido Turkijos centriniam bankui savo pagrindinę palūkanų normą padidinti nuo vos 8,5 proc. iki 50 proc.
Tačiau pinigų politikos institucija nurodo ir kitas infliacijos augimą skatinančias priežastis, tokias, kaip silpnas liros kursas, sausį smarkiai pakilęs minimalus darbo užmokestis bei sparčiai kylančios maisto ir kuro kainos.
M.Simsekas šį mėnesį paneigė teiginius, kad tarp jo ir R.Erdogano kilo nesutarimai ekonomikos politikos klausimais, po to, kai kovą prezidento partija savivaldos rinkimuose patyrė pralaimėjimą, dėl kurio kai kurie analitikai kaltina šalyje sparčiai didėjantį pragyvenimo lygį.
Šiuos kaltinimus jis pavadino „melagienomis“.
„Mes stengiamės sumažinti infliaciją ir einamosios sąskaitos deficitą, užtikrinti biudžeto drausmę ir spręsti struktūrines problemas, – socialiniuose tinkluose rašė jis. – Toliau stiprinsime mūsų programą, kurią nuo pat pradžių tvirtai palaiko mūsų prezidentas.“
Kovą įvykę rinkimai parodė, kad visuomenės parama R.Erdogano partijai yra pasiekusi žemiausią lygį.
