Nors Lietuvos jaunimas laimingiausias pasaulyje, kitų žmonių gyvenimai slegia: priežastis aiški

Lietuvos jaunimas iki 30 metų – laimingiausias pasaulyje, nors asmenys, kuriems per 60 metų, tik 44 vietoje tarp 143 tirtų šalių. Tokius duomenis skelbia dvyliktą kartą parengto laimės indekso sudarytojai.

Lietuvos jaunimas iki 30 metų – laimingiausias pasaulyje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos jaunimas iki 30 metų – laimingiausias pasaulyje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos jaunimas iki 30 metų – laimingiausias pasaulyje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos jaunimas iki 30 metų – laimingiausias pasaulyje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2024-04-28 17:04

Kukli senjorų laimės vieta nestebina, bet tai, kad Lietuvos jaunimas pats laimingiausias pasaulyje ir lenkia net paprastai labiausiai gyvenimu patenkintus skandinavus, taip stulbina, jog net verčia abejoti pačiu tyrimu.

Vienaip ar kitaip, tyrėjai atsižvelgė į bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui, socialinės paramos, sveikos gyvensenos, galimybių rinktis, korupcijos lygio kriterijus.

Tyrimą vykdė solidžios institucijos – „Gallup“ agentūra ir Oksfordo universiteto Gerovės centras, metodologiją rengė žymūs ekonomikos, sociologijos, psichologijos, duomenų analizės mokslininkai, todėl skelbiamo laimės indekso mokslinis pagrįstumas lyg ir nekelia abejonių.

Atrodytų, įtartino atotrūkio tarp kartų priežasčių reikia ieškoti skirtingų visuomenės sluoksnių jausenoje, socialinėje psichologijoje, istorinėje praeityje.

Bendrame visų amžiaus grupių laimės indekse pirmąsias kelias vietas užima Skandinavijos šalys, o suomiai pirmauja net septintą kartą iš eilės.

Pasak ekspertų, tokias aukštas vietas užtikrina realiai įgyvendinta gerovės valstybės idėja: puikios socialinės garantijos, socialinė rūpyba, pasitikėjimas valstybės institucijomis, menkas korupcijos lygis.

Įtakos turi ir socialinio teisingumo siekimas – šiose šalyse nėra didžiulių skirtumų tarp turtingiausių ir mažiausias pajamas gaunančių visuomenės sluoksnių.

Pastebėta dar viena Skandinavijos regiono ypatybė – visų amžiaus grupių harmoningas sugyvenimas, šiose šalyse visuomenė pasitiki savimi, nei jaunimas, nei senjorai nesijaučia diskriminuojami, turintieji menkesnes socialinio gyvenimo galimybes nesibaimina, kad ištikus bėdai bus palikti likimo valiai, čia stipri žmonių pagarba vienas kitam.

Anot Lietuvos ekspertų, šis indeksas ne tiek nusako asmens laimės pojūtį, kiek rodo pasitenkinimo gyvenimu suvokimą lyginant su praeities realijomis ir ateities viltimis.

Jauni žmonės vien dėl amžiaus visur turėtų optimistiškiau vertinti savo padėtį, jaustis laimingesni nei senjorai.

Rytų ir Vidurio Europos pokomunistinėse šalyse tai akivaizdžiai matoma, tuo metu JAV ir Vakarų Europoje pastaraisiais metais net smuko jaunų žmonių laimės indeksas, nors mūsų regione kilo.

Mūsų jaunimui pirmaujant, trečioje vietoje atsidūrė Serbija, pirmajame dešimtuke dar yra ir Rumunija bei Čekija – net keturios pokomunistinės šalys.

Izraelis – visiškai kitokio istorinio likimo valstybė, saugumu ten, atrodytų, netgi nekvepia, bet žydų jaunimas pagal laimingumo pojūtį antras po lietuvių, nors tenykščiai senjorai į pirmąjį dešimtuką irgi nepakliuvo.

Gal nelaukta, kad JAV jaunimas šiame indekse rekordinėse žemumose – tik 62 vietoje, o vyresniųjų karta – dešimta. Jaunimo pesimizmas net išstūmė šią turtingą šalį iš bendro laimingųjų dvidešimtuko. Panašiai nutiko ir Vokietijai.

Jaunimo savijautos smukimą Vakaruose gal paaiškina pandemija (tyrimas vertino 2021–2023 metų laikotarpį), vėliau įsisiautėjusi infliacija, pablogėjusios ekonominės sąlygos, o JAV dar ir neregėto masto visuomenės susipriešinimas – jauni žmonės visada būna vidaus kovų smaigalyje, o gaudami jų poreikus tenkinančias pensijas vyresnieji tam mažiau jautrūs.

Kitokia jaunimo jausena galima pokomunistinėse šalyse, ypač Lietuvoje. Juk jauni žmonės bent iš pasakojimų žino, kaip varganai teko gyventi vyresniajai kartai, ir suvokia, kad jų gyvenimas nepalyginti geresnis.

Be to, 20 metų Lietuvoje smarkiai augo žmonių pajamos, o Vakaruose ši pažanga mažiau sparti ir ten jaunimas seniai pripratęs prie aukštų gerovės standartų.

Kita vertus, mūsų šalyje jaunimas gerokai paklausesnis ir darbo rinkoje, labiau savimi pasitiki, kelia aukštesnius reikalavimus darbdaviams ir naudojasi visomis laisvėmis.

Ši karta mažiau baiminasi ir dėl ateities, nepaisant sklandančių geopolitinių grėsmių, o vyresni žmonės, slegiami istorinių tragedijų, ypač nerimauja dėl karo grėsmės.

Be abejo, vyresniųjų savijautą smarkiai blogina palyginti mažos Lietuvoje pensijos ir, skirtingai nuo jaunimo, jie negali tikėtis, kad pajamos ateityje išaugs. Atsilieka ir socialinė rūpyba.

Dar reikia atsižvelgti ir į menką vyresniųjų socialinį aktyvumą, jausmą, kad jie nerūpi nei pasitikėjimo nekeliančiai valdžiai, nei jauniems žmonėms.

Vadinasi, nepaisant laimingiausio pasaulyje jaunimo, Lietuvą į bendrą 19 laimės indekso vietą nusmukdęs vyresniųjų pesimizmas dėsningas.

Mūsų šalis ir taip tik dėl jaunų žmonių šįmet taip aukštai šoktelėjo – pernykščio tyrimo duomenimis, buvome vos 34 vietoje.

Beje, Lietuvos senjorai pagal laimės indeksą atsidūrė tarp 43 vietą užimančių filipiniečių ir 45 vietoje esančių argentiniečių, nors BVP vienam gyventojui mūsų šalyje gerokai aukštesnis.

Tai rodo, kad vyresnių žmonių savijautą būtų galima pagerinti net nelaukiant tolesnio ekonomikos kilimo, tiesiog labiau juos įtraukiant į visuomenės gyvenimą, stiprinant socialinę rūpybą, gerinant sveikatos paslaugas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.