Anot šį įstatymą siūlančios Seimo narės Ievos Pakarklytės, Seimas beveik vieningai sutaria, kad reikėtų uždrausti valstybiniuose viešuosiuose pirkimuose dalyvauti įmonėms, vis dar veikiančioms Rusijoje ir Baltarusijoje.
„Tikiuosi, kad ir balsavimas tą parodys. Šį projektą pateikiau pasirašyti visiems Seimo nariams, ta procedūra dar vyksta. Kol kas aktyviai rašosi žmonės iš įvairių frakcijų, tiek iš daugumos, tiek iš opozicijos, sunku rasti oponentų. Kiek kalbu su žmonėmis, jiems keista, kad apskritai iki šiol neturėjome tokio reguliavimo ir kad įmonės, praėjus daugiau nei dvejiems metams po Rusijos masinės invazijos į Ukrainą, veikia Rusijoje ir Baltarusijoje. Ir veikia aktyviai, generuoja pelną, moka mokesčius Rusijos karo mašinai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo I.Pakarklytė.
Anot pašnekovės, dar nėra duomenų, kiek verslų paveiktų tokia priemonė.
„Rusijos registre lietuviško kapitalo įmonių yra apie 140, tačiau tai nėra tikslus skaičius. Reiktų žiūrėti, kiek yra akcinių bendrovių savininkų Lietuvos piliečių, dukterinių įmonių, įvairių kitų galimų schemų. Mano projektas siūlo daryti taip, kad visas šias aplinkybes vertintų jau dabar egzistuojanti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija“, – aiškino Seimo narė.
Vadinasi, Lietuva turi resursų, kad toks įstatymas veiktų ir nebūtų apeidinėjamas.
„Siūlau, kad įstatymas pilnai veiktų jau nuo liepos 1 d.“, – pridūrė I.Pakarklytė.
Visgi vienas Seimo narys, Dainius Gaižauskas, turi ir kontrargumentų. Anot jo, įstatymas nukreiptas tik prieš Kauno merą ir „Vičiūnų grupę“. I.Pakarklytė pabrėžė: „Vičiūnų grupės“ atvejis – geriausiai žinomas, bet tokių įmonių gali būti ir daugiau, tik apie jas nežinoma.
„Didelė tikimybė, kad tokių įmonių yra ir daugiau, bet mes to nežinome, nes nėra reguliavimo, kuris reikalautų tikrinti pagal šį kriterijų. Todėl šis įstatymas nėra nutaikytas į vieną įmonę. Kita vertus, net ir viena įmonė yra per daug – jei ta viena įmonė gauna penkis milijonus valstybės pinigų vykdydama veiklą Rusijoje, tai, manau, yra neteisinga“, – pabrėžė ji.
Seimo narės teigimu, viena iš priežasčių, kodėl reikia tokio įstatymo, yra vertybinis, moralinis signalizavimas įmonėms, kurios dar nepasitraukė iš Rusijos ir Baltarusijos, palikti šias šalis.
„Kiek turiu duomenų iš 2022 metų, lietuviškų įmonių pelnas Rusijoje sudarė beveik 370 mln. eurų. Dalis jų ten dar veikia. Sritys pačios įvairiausios: gamybos, transporto, logistikos, statybų įmonės. Tikiu, kad tai galėtų būti teigiama paskata palikti Rusiją, ypač tiems, kurie laukia kažkokio signalo. Čia tas signalas“, – pabrėžė ji.
Nelabai veikia ir reputacinė žala

