„Eastnine“ tvarumo vadovė: „Mūsų strateginis tikslas – būti tvarumo lyderiu regionuose, kuriuose vykdome veiklą

Skaičiuojama, kad bene už pusę į aplinką išmetamų teršalų yra atsakingas nekilnojamojo turto (NT) sektorius. Pasauliniai ir nacionaliniai klimato kaitos įsipareigojimai reikalauja smarkiai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį tiek pastatus eksploatuojant, tiek juos statant, o tai ga– lima pasiekti tiktai per reikšmingus pokyčius.

Vienas tvarumo pavyzdžių „Eastnine“ valdomuose verslo centuose – ant pastatų stogų įrengtos saulės elektrinės.
Vienas tvarumo pavyzdžių „Eastnine“ valdomuose verslo centuose – ant pastatų stogų įrengtos saulės elektrinės.
Vienas tvarumo pavyzdžių „Eastnine“ valdomuose verslo centuose – ant pastatų stogų įrengtos saulės elektrinės.
Vienas tvarumo pavyzdžių „Eastnine“ valdomuose verslo centuose – ant pastatų stogų įrengtos saulės elektrinės.
„Eastnine“ tvarumo vadovė Lilia Kouzmina.
„Eastnine“ tvarumo vadovė Lilia Kouzmina.
Vienas tvarumo pavyzdžių „Eastnine“ valdomuose verslo centuose – ant pastatų stogų įrengtos saulės elektrinės.
Vienas tvarumo pavyzdžių „Eastnine“ valdomuose verslo centuose – ant pastatų stogų įrengtos saulės elektrinės.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Apr 29, 2024, 8:00 AM

„Eastnine“ tvarumo vadovė Lilia Kouzmina įsitikinusi – tvarumas dabar jau yra esminis NT verslo komponentas, o rinkos lyderiai turi demonstruoti pažangius pavyzdžius.

– Ar biurų nuomininkai tikisi tvarių sprendimų verslo centruose? Kiek jiems tai svarbu?

– Pirmiausia tai labai priklauso nuo to, ką kiekvienas laiko tvariu sprendimu, ir nuo paties nuomininko. Sakyčiau, bendra taisyklė yra ta, kad didesnės įmonės daugiau dėmesio skiria formaliajai tvarumo pusei, pavyzdžiui, pastato sertifikavimui arba draudimui naudoti tam tikras medžiagas pastato konstrukcijoms ar patalpų apdailai bei priežiūrai. Mažesnėms įmonėms sertifikavimas gali būti mažiau svarbus.

Apskritai žmonių patogumas, lankstus dizainas, patalpų oro kokybė, sveikatos ir sveikatingumo funkcijos neabejotinai domina visus nuomininkus nepriklausomai nuo jų dydžio.

Be to, mūsų pastangos mažinti pastatuose suvartojamos energijos emisiją, vykdant energijos stebėseną ir valdymą, yra naudingos visiems nuomininkams, nes tai kiekvieną mėnesį apčiuopiamai sumažina jų sąskaitas už komunalines paslaugas.

– Ką konkrečiai daro „Eastnine“ siekdama atliepti šiuos poreikius?

– Siekdami užtikrinti, kad mūsų nekilnojamasis turtas atlieptų augančius nuomininkų poreikius ir remtųsi geriausia praktika, pasitelkiame pastatų tvarumo sertifikatus, kuriuose atsižvelgiama į tokius dalykus kaip patalpų oro ir vandens kokybė, apšvietimas, energijos vartojimo efektyvumas.

Šių metų pradžioje pasiekėme savo tikslą – 100 proc. sertifikuotas portfelis.

Be to, mūsų valdomi pastatai, išskyrus kelias išimtis, yra sertifikuoti aukščiausiais balais, atitinkančiais „LEED Platinum“ ir „BREEAM Excellent“ reikalavimus.

Pavyzdžiui, šių metų pradžioje mūsų verslo centras Vilniuje, „Uptown Park“, gavo „LEED Platinum“ įvertinimą surinkęs 85 balus iš 100 galimų. Vykdydami išankstinius sertifikavimo darbus įrengėme saulės baterijas, atnaujinome pastato valdymo sistemą, leidžiančią efektyviau naudoti energiją, sumontavome efektyvesnius vandens čiaupus ir papildomus energijos skaitiklius, kad galėtume geriau kontroliuoti energijos suvartojimą ten, kur anksčiau nebuvo atliekami jokie matavimai. Taip pat atlikome nuomininkų apklausas, kad įsitikintume, jog nepamiršome jokių biuro patalpų kokybės problemų.

Dažnai sertifikavimo pastangos gali būti tiesiogiai nematomos mūsų nuomininkams, pavyzdžiui, oro kokybė, tačiau sertifikavimo procesas daugeliu atvejų turi didžiulį poveikį biurų patalpų kokybei ir, žinoma, ten dirbančių žmonių gerovei.

– Bet tvarūs sprendimai atsiranda ne tik dėl to, kad tampame sąmoningesni ar reiklesni, bet ir todėl, kad verslai yra įpareigoti laikytis teisės aktų. Kaip reguliavimo pokyčiai veikia nekilnojamojo turto rinką?

– Naujas reglamentas, kuris turės įtakos visoms didelėms ir į biržos prekybos sąrašus įtrauktoms ES bendrovėms, yra Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (angl. „Corporate Sustainability Reporting Directive“, CSRD), kurioje nustatyti griežti tvarumo atskaitomybės standartai, įskaitant privalomą tvarumo informacijos auditą. Tai neabejotinai suteiks didesnį postūmį įvairioms su tvarumo ataskaitų teikimu susijusioms paslaugoms ir padidins spaudimą įmonėms, kurios vėluoja įtraukti tvarumą į savo ataskaitų teikimo sistemą.

Jau yra ir neabejotinai dar bus daug teisės aktų, nes ši pramonė yra vienas pagrindinių pasaulinio anglies dioksido skleidėjų, o įstatymų leidėjams gana lengva reguliuoti pastatų veiklą. Kuo labiau visuomenė sieks akivaizdžiai sumažinti anglies dioksido kiekį, tuo didesnis spaudimas bus daromas nekilnojamojo turto valdytojams.

Atsižvelgdama į dabartinį teisės aktų leidybos tempą ir socialinį pagreitį manau, kad daugelio nekilnojamojo turto bendrovių ateičiai didelę įtaką turės jų gebėjimas kurti strategijas, suderintas su klimato kaitos keliama rizika ir galimybėmis. Prisitaikymo tempas bus vienas lemiamų veiksnių vertinant įmonės patikimumą skolintojų, investuotojų ir klientų akyse.

– Kaip apskritai, jūsų nuomone, tvarumo požiūriu atrodo Lietuva?

– Mano nuomone, Lietuvos rinka pajėgi ne tik sėkmingai keliauti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo keliu tolygiai su kitomis ES narėmis, bet ir turi prielaidas pirmauti. Pirmiausia įvardinčiau nuoseklią politiką vykdančias institucijas, sąmoningus vartotojus ir mažai iškastinio kuro naudojančią rinką.

Atrodo, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, mažiau kalbama, bet daugiau daroma, ir tai neabejotinai yra galimybė regionui pozicionuoti save kaip Europos lyderį. Pavyzdžiui, kalbant apie energetikos rinką, Lietuvoje 70–80 proc. centrinio šildymo sistemų nenaudoja iškastinio kuro, o Lenkijoje ši dalis siekia tik 12 proc.

Matome daug iniciatyvų privačioje erdvėje, nukreiptų į tvarius produktus ir paslaugas.

„Eastnine“ taip pat suvienijo jėgas su kitais rinkos dalyviais siekdama paspartinti darniam vystymuisi itin reikšmingą „proptech“ (inovacijas ir skaitmeninę transformaciją NT rinkoje apibendrinantis terminas) plėtrą šalyje.

Tikimės, kad Lietuvos „proptech“ tarptautiniame kontekste sužibės taip pat kaip „fintech“.

– Ką „Eastnine“ artimiausiu metu dar ketina daryti, kad ne tik atitiktų reikalavimus, bet ir demonstruotų lyderystę tvarumo srityje?

– Vienas mūsų strateginių tikslų – būti tvarumo lyderiu regionuose, kuriuose vykdome veiklą. Žinoma, rinka turi įvertinti, ar mums pavyksta įgyvendinti šią misiją.

Kasdienėje mūsų veikloje tai reiškia, kad daugiausia dėmesio skiriame toms sritims, kuriose galime daryti didžiausią poveikį, stebime geriausią praktiką, diegiame naujoves ir išbandome naujus sprendimus. Savaime suprantama, kad mūsų parama regioninei „proptech“ bendruomenei taip pat prisideda prie šių pastangų, taip pat kaip ir mūsų nuolatinis dėmesys energijos vartojimo efektyvumui didinti. Mūsų istorinis tikslas buvo 25 proc. sumažinti energijos vartojimo intensyvumą 2019–2025 m., iki 2023 m. pabaigos sumažinę jį 22 proc., mes sėkmingai siekiame šio tikslo.

Šios pastangos duoda tiek aplinkosauginę, tiek ir ekonominę naudą mūsų klientams – mažesnes sąskaitas.

Dažnai susiduriame su situacija, kai mūsų keliami reikalavimai yra visiškai nauji kitiems rinkos kolegoms, o tai reiškia, kad tokio pobūdžio klausimai niekada anksčiau nebuvo keliami. Tuomet mums kilo mintis, kad tokio pobūdžio poveikis, kurį sukuriame inicijuodami pokalbį apie taršą ir energijos vartojimo efektyvumą ten, kur anksčiau tokių diskusijų nebuvo, gali būti netgi svarbesnis už poveikį, kurį sukuriame optimizuodami savo portfelį. Taigi šis dialogas, kurį pradedame su savo rinkos partneriais ir tiekėjais, ir dėl to atsirandantis impulsas bei plintantis efektas man yra tai, kas apibrėžia „Eastnine“ lyderystę.

Švedijos kapitalo nekilnojamojo turto bendrovė „Eastnine“ šiuo metu Lietuvoje valdo 9 pastatus, kuriuose įkurti „3 Burės“, „Vertas“, „Uniq“, „Uptown Park“, „S7“ verslo centrai, 3 verslo centrus Latvijoje – „Alojas Biroji“, „Valdemara centrs“, „Zala 1“ – ir 1 verslo centrą Lenkijoje – „Nowy Rynek D“.

„Eastnine“ tvarumo sertifikatai

„Eastnine“ verslo centrai Lietuvoje „3 Burės“, „Uniq“, „Uptown Park“ yra įvertinti „LEED Platinum“ sertifikatu, S7 – „BREEAM Outstanding“.

LEED – aukščiausios klasės aplinkosaugos vertinimo sistema, sukurta prieš daugiau nei 30 metų. Ją valdo JAV Žaliųjų pastatų taryba. Sistema skirta įvesti tvarios statybos gerąsias praktikas, įvertinti pastato aplinkosaugos charakteristikas ir paskatinti darnią pastato gyvavimo ciklo raidą.

BREEAM – sertifikatas, suteikiantis galimybę visapusiškai įvertinti pastato energinį efektyvumą, aplinkosaugines savybes, naudojimo patogumą ir ilgaamžiškumą kiekviename pastato gyvavimo ciklo etape. Pastato kokybę įvertina nepriklausoma organizacija „Building Research Establishment“ (BRE).

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.