Atsakingi sprendimai garsina prekybos tinklą

Pirkinių kvitai – išmaniajame telefone įdiegtoje „Norfos“ programėlėje, daugkartinės prekių gabenimo dėžės, stropus pakuočių ir maisto atliekų tvarkymas. Darbas „Norfos“ tinkle organizuojamas taip, kad būtų kuo mažiau šiukšlinama.

Netinkami vaisiai ir daržovės surenkami iš „Norfos“ parduotuvių ir perduodami biodujų jėgainei.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Netinkami vaisiai ir daržovės surenkami iš „Norfos“ parduotuvių ir perduodami biodujų jėgainei.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Kartono pakuotės supresuojamos sandėlyje Kėdainiuose ir išgabenamos perdirbti į įmonę Klaipėdoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kartono pakuotės supresuojamos sandėlyje Kėdainiuose ir išgabenamos perdirbti į įmonę Klaipėdoje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 29, 2024, 10:00 AM

Reikia taip gyventi, kad neprisišiukšlintume. Tokios nuostatos ir namie, ir versle laikosi bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

Šiukšlinimo būdų yra kuo įvairiausių – iššvaistytos energijos, nerūšiuojamų perdirbti tinkamų atliekų, išmetamo maisto, automobilių išspjaunamų oro teršalų, taip pat ir informacinio melo ar psichologinio smurto šiukšlių.

„Man nesudėtinga laikytis tvarumo reikalavimų, nes mano asmeninės nuostatos yra tokios pat kaip ir tvarumo nuostatos versle. Tik tiek, kad tai vadinama skirtingais žodžiais. Vieniems tai tvarumas, man – švara, taupumas ir praktiškumas“, – patikino D.Dundulis.

Pasak jo, prekyboje apskritai yra svarbu tinkamai sutvarkyti atliekas, nes parduotuvės yra ta vieta, kur jų susikaupia dideli kiekiai.

Svarbios ir smulkmenos

Spausdinti pirkinių kvitą ar ne? Įrašas savitarnos kasų monitoriuje skatina pirkėjus čia pat apsispręsti, nes kiekvienas jų, atsisakydamas spausdinto kvito, mažina taršą terminio popieriaus atliekomis.

Per mėnesį 158 „Norfos“ parduotuvių tinkle anksčiau buvo sunaudojama apie 40 tonų terminio popieriaus juostų, skirtų kasos aparatams. Vadinasi, tiek pat tonų susikaupdavo ir šio popieriaus, kuris apskritai nėra perdirbamas, atliekų.

Kasos kvitus pirkėjams būtina įteikti, bet dauguma žmonių nė nežvilgtelėję švysteli juos į šiukšliadėžes, esančias prie kasų. Tie, kurie kvitus parsineša namo, vis tiek juos išmeta ten pat, kur ir kitas komunalines nesurūšiuotas atliekas, vėliau patenkančias į sąvartynus.

Šis šiukšlinimo būdas minėtame parduotuvių tinkle mažėja, nes vis daugiau pirkėjų naudojasi mobiliesiems telefonams skirta programėle „Norfa“.

Ją vartotojai atsisiunčia į savo telefonus ir naudoja vietoj nuolaidų kortelės.

Nuskaičius kasos aparate programėlėje esantį QR kodą pirkinių kvitas automatiškai atsiduria jos skiltyje „Piniginė“. Jo nebereikia spausdinti, jeigu tik pirkėjas taip nurodo kasos monitoriuje.

„Vis daugiau pirkėjų įgudo naudotis programėle. Manau, kad dėl besiformuojančio įpročio jau dabar „Norfos“ tinkle terminio popieriaus juostų sunaudojama maždaug penktadaliu mažiau nei prieš porą metų.

Kol kas atsisakyti popierinio kvito galima tik savitarnos kasose – įprastinėse kasose kvitai dar visada spausdinami, tačiau galvojame, kaip ir jose sumažinti sunaudojamo popieriaus kiekį“, – sakė D.Dundulis.

Viskas stropiai rūšiuojama

Kitkas – jau įprasta: „Norfos“ tinkle susidarančios atliekos – plastikas, pakuočių popierius, maistas – yra stropiai surūšiuojamos.

Kartono pakuotėms sutvarkyti Kėdainiuose esančiame centriniame sandėlyje yra įrengti presai ir jais suspausti ruošiniai išgabenami perdirbti į bendrovę uostamiestyje „Klaipėdos kartonas“.

Prekių logistikai „Norfa“ senokai nebenaudoja vienkartinių dėžių. Tai, kas pagaminama parduotuvių tinklą produktais aprūpinančioje antrinėje „Norfos mažmenos“ įmonėje „Rivona“ – pieno, duonos, mėsos ir kiti gaminiai, į parduotuves yra išvežiojama daugkartinio naudojimo dėžėse.

Anot D.Dundulio, pastaruoju metu į gera pasikeitė ir plastiko atliekų rūšiavimo bei perdirbimo situacija.

Alytaus pieninė yra „Norfos mažmenos“ antrinės įmonės „Rivona“ padalinys. Joje pienas yra išpilstomas ne tik į butelius, bet ir į nepermatomus plastiko maišelius.

„Pasitaiko, kad fasavimo metu pakuotės išsitampo ar kitaip yra sugadinamos. Jų nemažai susikaupia, todėl ieškojome perdirbėjų, kuriems galėtume jas perduoti, nes dauguma jų yra švarios, nenaudotos, tik deformuotos pakuotės.

Gana ilgai mums nepavyko rasti įmonės, kuri jas priimtų. Ne kartą apie tai kalbėjau viešai, ir pokytis įvyko. Su mumis susisiekė Vilniuje veiklą vykdanti įmonė, kuri rūšiuoja sostinės gyventojų sukauptas komunalines atliekas ir perduoda perdirbėjams.

Dabar jau esame sutarę, kad jai atvešime plastiko maišelių atliekas iš Alytaus pieninės ir bus pasirūpinta, kad jos būtų perdirbtos. Esu patenkintas tuo, kad pavyko išspręsti problemą“, – pasidžiaugė D.Dundulis.

Sutartys – ir su ūkininkais

Bananai parudavo, ant obuolių – įspaudimo žymės, morkos apvyto. Pirkėjai perka akimis ir tokių prekių į pirkinių krepšius nebededa. Tad kur jos atsiduria surinktos iš parduotuvių lentynų?

Švieži vaisiai ir daržovės yra būtent tie maisto produktai, kurių galiojimo laikas yra trumpas ir kurių prekybos tinklams tenka utilizuoti daug, ypač vasarą.

„Norfa“ apskaičiavo, kad vidutiniškai per savaitę utilizuojama apie 30 tonų greitai gendančių prekių – toks jų kiekis susikaupia maždaug pusantro šimto Lietuvoje esančių šio tinklo parduotuvių.

Kitų maisto atliekų likučiai nėra dideli. Pavyzdžiui, pieno produktus, kulinarijos arba konditerijos gaminius iš kiekvienos parduotuvės surenka tam tikros paskirties utilizavimo įmonė.

Mėsa ir jos gaminiai yra gyvulinės kilmės produktai – pasibaigus galiojimo laikui jie kraunami į šaldiklį, o paskui utilizuojami Rietave esančioje specialios paskirties įmonėje.

Parduotuvėse užsigulėjusios duonos, batono bei bandelių likučiai nebūna dideli. Kiekviena iš „Norfos“ parduotuvių turi sutartis arba su ūkininkais, arba su paramos organizacijomis. Pastarosios paima gaminius likus parai iki jų galiojimo laiko pabaigos ir išdalina labdaros valgykloms bei nepasiturintiems žmonėms.

Ūkininkai apdžiuvusią duoną parsiveža ir sušeria gyvuliams. O štai vaisių ir daržovių kelias link utilizavimo – kitoks.

Viską surūšiuoja darbuotojai

„Žinau, kaip kitos prekybos įmonės surenka organines atliekas ir kiek susikaupia šiukšlių. Vargu ar tai tvari sistema.

Taigi verslo užkulisiuose vyksta ir tokie dalykai, kurie kitiems nėra matomi. O aš noriu, kad mūsų verslas būtų iš tiesų tvarus, o ne apsimestinai tvarus“, – sakė D.Dundulis ir papasakojo, kokį maždaug prieš penkerius metus parinko daržovių bei vaisių utilizavimo kelią.

„Pats važiavau ir žiūrėjau, kaip vaisių bei daržovių atliekas tvarko specializuota įmonė. Mąsčiau, ką padaryti, kad jos būtų iš tikrųjų tvariai sutvarkomos.

Ir mums pavyko sukurti iš tiesų tvarią sistemą. Vis dėlto prireikė pusmečio, kol pasiekėme tikslą – kol išmokėme darbuotojus viską tvarkingai rūšiuoti“, – paaiškino pašnekovas.

Šiuo metu kiekvienoje „Norfos“ parduotuvėje yra specialūs dengti konteineriai, į kuriuos sumetami pasenę vaisiai bei daržovės. Tačiau į juos neturi patekti jokios pakuotės – nei celofaniniai maišeliai, nei plastiko ar kartono dėžutės. Tai ypač griežtas reikalavimas. Visa tai yra antrinės žaliavos, todėl surūšiuojamos atskirai.

Šie konteineriai pakraunami į sunkvežimius, kurie į parduotuves suveža prekes.

Jie gabenami į centrinį antrinės „Norfos mažmenos“ įmonės „Rivona“ sandėlį Kėdainiuose.

Specialioje patalpoje bioatliekos suverčiamos į didelį konteinerinį automobilį, kuriame telpa 20 tonų, ir kas porą dienų išgabenamos į Krekenavoje esančią biodujų jėgainę. Iki jos nuo sandėlio – vos 20 kilometrų, o už švarią biomasę jėgainė paima nedidelį mokestį.

„Sukūrėme tokią sistemą: kiekvienas bioatliekų konteineris yra identifikuotas. Jeigu jame randama nors mažiausia šiukšlė, parduotuvė, iš kurios jis atgabentas į sandėlį, yra įspėjama. Tad jau pora metų, kai konteineriuose nebebūna jokių plastiko ar popieriaus atliekų.

Tuomet, kai 20-ies tonų konteineris išverčiamas biodujų jėgainėje, ten taip pat tikrinama, ar nėra pakuočių likučių“, – sakė D.Dundulis.

Prioritetas – energijos taupymui

  • Pastaruoju metu statomos „Norfos“ parduotuvės nebėra tipinės. Jų plotai santykinai būna dideli, o projektuose daug dėmesio skiriama tvarumui.
  • „Nenaudojame, vadinasi, nesunaudojame, – pratarė D.Dundulis. – Laikomės svarbiausio tvarumo principo – parduotuvėse privalu kuo mažiau vartoti energijos ir į tai atsižvelgiama jas projektuojant.“
  • Parduotuvių įranga, maitinama elektros energija, yra parenkama kuo veiksmingesnė. Inžineriniai sprendimai, susiję su energijos vartojimu, taip pat projektuojami tokie, kad būtų reikalingos kuo mažesnės energijos sąnaudos.
  • „Visiškai elektros vartojimo neįmanoma išvengti, juk reikia apšviesti sales, jos reikia ir šaldymo įrangai. Bet parenkami tokie inžineriniai sprendimai, kad elektros sąnaudos būtų nedidelės.
  • Kiek žinau, mūsų tinklo parduotuvėse instaliuojamos įrangos galingumas, tenkantis tam pačiam kvadratinių metrų plotui, yra triskart mažesnis nei konkurentų parduotuvėse, taigi suvartojame gerokai mažiau elektros energijos“, – paaiškino „Norfos“ savininkas.
  • Dar vienas veiksnys – parduotuvėse nenaudojama centralizuotai iš miesto tinklų tiekiama šiluma.
  • Patalpoms šildyti reikalingą šilumą šilumos siurbliai surenka iš šaldymo įrangos išskiriamos energijos. Jos pakanka net tuomet, kai lauke oro temperatūra nukrinta iki 20 laipsnių šalčio.
  • Svarbu ir tai, kad energiją taupyti padeda gera pastatų sienų ir stogo šilumos izoliacija. Energijos, reikalingos joms vasarą vėsinti, o žiemą šildyti, prireikia nedaug.
  • „Be abejo, tinkle yra ir senų parduotuvių, kurių šilumos izoliacija prasta. Bet pastatytose prieš 10–15 metų ji yra labai gera, ir tai atsispindi elektros energijos suvartojimo sąskaitose“, – teigė D.Dundulis.
Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.