Nerimauja dėl vienos didžiausios ekonomikos gyventojų – bando suprasti, kas čia vyksta

Ilgus dešimtmečius Indija buvo taupančiųjų tauta, kurios žmonės atideda didelę dalį savo pajamų ateities saugumui. Tačiau situacija keičiasi ir indų santaupos tirpsta, skolos auga, o ekonomistai bando suprasti, kas vyksta.

Indų santaupos tirpsta, skolos auga, o ekonomistai bando suprasti, kas vyksta.<br>Pixabay.com nuotr.
Indų santaupos tirpsta, skolos auga, o ekonomistai bando suprasti, kas vyksta.<br>Pixabay.com nuotr.
Indų santaupos tirpsta, skolos auga, o ekonomistai bando suprasti, kas vyksta.<br>Pixabay.com nuotr.
Indų santaupos tirpsta, skolos auga, o ekonomistai bando suprasti, kas vyksta.<br>Pixabay.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 2, 2024, 8:52 PM, atnaujinta May 2, 2024, 8:53 PM

Nori gyventi šia diena?

Naujausiais Indijos rezervų banko duomenimis, Indijos namų ūkių grynosios santaupos yra mažiausios per 47 metus. Tai apima šeimų turimus pinigus ir investicijas, praneša BBC.

Skaičiuojama, kad 2023 finansiniais metais santaupos sumažėjo iki 5,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), palyginti su 7,3 proc. 2022 metais.

Smarkiai padidėjo ir namų ūkių skola. Metinis skolinimasis sudarė 5,8 proc. BVP – tai antras pagal dydį lygis po 1970-ųjų.

„Kadangi namų ūkiai vis labiau pasikliauja skolomis, kad paskatintų vartojimą, jų santaupos neišvengiamai mažėja. Kuo daugiau jie skolinasi, tuo daugiau savo pajamų skiria skoloms grąžinti, o santaupoms lieka mažiau“, – rašo leidinys.

„Motilal Oswal Financial Services“ ekonomistas Nikhil Gupta teigia, kad didelę didėjančios Indijos namų ūkių skolos dalį sudaro su hipoteka nesusijusios paskolos. Daugiau kaip pusę šių paskolų sudaro paskolos ūkiams ir verslui.

Jis nustatė, kad skolinimasis vartojimo reikmėms ir neatidėliotiniems poreikiams sudarė vos ketvirtadienį namų ūkių skolos – tai buvo sparčiausiai augantis segmentas.

Ką ši mažų santaupų ir didelių skolų tendencija sako apie Indijos, penktos pagal dydį pasaulyje, ekonomiką? Kalbintas ekonomistas čia įžvelgia didelį vartotojų pasitikėjimą – indai tikisi, kad ateityje jų pajamos augs sparčiai. Kol kas neaišku, kas tai lemia.

Kita vertus, svarstoma, kad galbūt žmonės nori gyventi šia diena.

Ekonomikai pavojaus nekelia

Pagrindinė problema, pasak ekonomisto N.Guptos, yra ta, kad oficialiuose duomenyse apie paskolų gavėjus trūksta išsamios informacijos apie darbo vietą, paskolų paėmimo ir grąžinimo istoriją.

Jis ir jo kolegė ekonomistė Tanisha Ladha nustatė, kad per pastarąjį dešimtmetį namų ūkių skolos didėjimą daugiausia lėmė „kreditų didėjimas“, t. y., paskolų gavėjų skaičiaus didėjimas. Aiškinama, kad yra geriau, kai daugiau žmonių skolinasi, nei kai kiekvienas skolininkas ima didesnes paskolas.

Nustatyta, kad Indijos namų ūkių skolos aptarnavimo santykis, pajamų dalis, naudojama paskoloms aptarnauti, – yra maždaug 12 proc. Šis procentas yra panašus, kaip ir Šiaulės šalyse, tačiau didesnis nei Kinijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV.

BBC primena, kad rugsėjį Indijos finansų ministerija atmetė nuogąstavimus dėl mažėjančių santaupų ir didėjančio skolinimosi, sakydama, kad po pandemijos žmonės pasinaudojo mažomis palūkanų normomis ir pirko automobilius, paskolas mokslui ir būstus. Be to, ji teigė, kad daugiau žmonių skolinasi turtui, pavyzdžiui, namams ir transporto priemonėms, pirkti, o tai „rodo ne sunkumus, o pasitikėjimą ateities užimtumo ir pajamų perspektyvomis“.

Sumažėjusios santaupos kartu su išaugusia skola sukėlė susirūpinimą dėl „skolų grąžinimo ir finansinio nestabilumo“, įspėjo ekonomistai, duodami interviu laikraščiui „The Hindu“.

Nerimaujama ir dėl didėjančios priklausomybės nuo skolinimosi ir tvarumo, tačiau nemanoma, kad tai kelia pavojų Indijos finansiniam ar makroekonominiam stabilumui.

„Vartotojų vartojimas Indijoje atsidūrė kryžkelėje tarp didelio geresnio gyvenimo siekio, apgailėtinai prastos viešųjų gėrybių ir patogumų kokybės bei kiekybės ir kuklių pajamų, kurios taip pat yra nestabilios“, – rašo verslo konsultantė Rama Bijapurkar knygoje „Liliputų žemė.

Parengta pagal BBC informaciją.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.