Trečiadienį, gegužės 15 d., Seimo vicepirmininkas V.Mitalas inicijuoja gynybos politikos konferenciją „Kaip artėti prie 4 proc.?“, kurioje dalyvaus ne tik Vyriausybės, Prezidentūros ir verslo atstovai, bet ir krašto apsaugos temų ekspertai. Politiko teigimu, renginyje ketinama aptarti šalies gynybos politikos prioritetus ir pagrindinius jų finansavimo šaltinius.
Klausiamas, kodėl, nepaisant jau vykusių diskusijų vyriausybiniame lygmenyje, inicijuojamas dar vienas debatas gynybos finansavimo klausimu, V.Mitalas akcentavo – Ministrų kabinetas, o konkrečiau finansų ministrė Gintarė Skaistė nepateikė jokio aiškaus plano, kada ir kokie galutiniai Vyriausybės siūlymai pasieks parlamentą.
„Jeigu ji būtų pateikusi planą, mes tą planą būtume vykdę. Tą noriu pasakyti labai aiškiai – jokio plano finansų ministrė nepasiūlė: nei su mokesčių reforma, nei su dabartiniais gynybos mokesčiais. Kol kas. Būtent dėl to žmonės diskutuoja“, – naujienų agentūrai „Elta“ sakė V.Mitalas.
Gynybos finansavimo klausimas iššaukė aštrią diskusiją: A. Armonaitė susikirto su E. Gentvilu
„Tai nėra uždaras ratelis – galbūt tai bus dar platesnis ratelis, nei buvo pas premjerę. Jeigu plano nėra – reikia kažkam eiti ir galvoti, nes visi už tai atsakingi“, – patikino jis.
Visgi jis taip pat aiškiai neatsakė, ar tokios atskiros iniciatyvos reiškia, jog valdančiosios koalicijos rėmuose vieningo požiūrio dėl gynybos finansavimo nėra. Tačiau V.Mitalas pastebėjo – saugumo ir krašto apsaugos temos svarbios visoms politinėms jėgoms.
Susiję straipsniai
„Gynybos tema per svarbi, kad viena partija ją būtų uzurpavusi. Juk iš Vyriausybės nuomonės mes seniai nesulaukiame. Tas trypčiojimas susitikimuose daug kam kėlė klausimų – kas ten vyksta ir kodėl kai kurie žmonės, kurie, deja, nelabai turi ką konstruktyvaus pasakyti – kodėl jie ten sėdėjo ir įžvalgas teikė? Akivaizdu, kad niekur tai nevedė“, – komentavo jis.
Seimo vicepirmininkas priminė, jog Laisvės partija pateikė savo siūlymus dėl papildomo gynybos finansavimo. Tarp idėjų – ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) perskirstymas iš savivaldybių, ir lengvatų „žaliajam“ dyzelinui naikinimas.
„Aš turiu savo nuomonę apie tai, ką reikia daryti, kad mokesčių pakėlimo būtų kuo mažiau“, – pridūrė V.Mitalas.
Trūksta vienybės
Savo ruožtu liberalai šeštadienį taip pat rengia diskusiją gynybos temomis partijos tarybos suvažiavime. Seimo narys, liberalų seniūnas Eugenijus Gentvilas nemato problemos, jog politinės bendruomenės tęsia diskusijas dėl krašto apsaugos finansavimo. Tačiau politikas negaili kritikos koalicijos partneriams „laisviečiams“ – dėl pernelyg didelės skubos ir spaudimo greičiau priimti sprendimus.
„Kur jūs skubinate? Mes darome gegužės 18 d. savo forumą. Laisvės partija jau lyg ir buvo galutinius pasiūlymus pateikusi, dabar nutarė dar Mitalas kažką daryti, matyt, nukopijuodamas nuo mūsų tą gynybos forumo idėją“, – „Eltai“ sakė E.Gentvilas.
Jis pastebėjo, jog kol kas vieningo sutarimo dėl visų siūlymų, susijusių su papildomo finansavimo šaltiniais, nėra. E.Gentvilas pažymi, kad kitaip nei „laisviečiai“ liberalai nesutinka dalį lėšų perimti iš savivaldybių.
„Yra idėjų konkurencija, tam tikras ir valdančiojoje daugumoje požiūrių nesutapimas. Pavyzdžiui, savivaldybių lėšas mes norime apginti, Laisvės partija – nori atimti“, – aiškino Seimo narys.
„Bet, sakyčiau, pastaruoju metu artėjame vieningos pozicijos. Ir su Gintare Skaiste, ir su Ingrida Šimonyte apkalbėjome – esame pajėgūs atrasti gynybos fondo modelį, kurį pateiks Finansų ministerija. Dėl finansavimo daugiau mažiau irgi artėjame prie sutarimo“, – teigė jis, pridurdamas, jog iki liepos 1 d. Seimui veikiausiai pavyks sutarti šiuo klausimu.
„Mes dar turime laiko. Jį skaičiuojame ir tikrai tikiu, kad mes, kaip Seimas, esame tam pajėgūs“, – apibendrino E.Gentvilas.
Kaip pranešta anksčiau, premjerė I.Šimonytė antradienį Seime teigė, kad Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę, o Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio planuojamos diskusijos neturėtų sukelti problemų, siekiant vieningos valdančiųjų pozicijos.
Galėtų būti strateginiuose dokumentuose nustatytas ilgalaikis tikslas
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad reaguojant į visuomenės palaikymą iniciatyvai „4 proc. gynybai“, būtų galima sudaryti strateginį dokumentą, kuriame numatomas toks finansavimas krašto apsaugai. Visgi, ji pabrėžia, kad tai būtų ilgalaikis tikslas, o šiuo metu vis dar reikia pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Suprantame, kad 4 proc. pasiekti artimiausiu laiku būtų labai sudėtinga. Mes vis dar diskutuojame dėl priemonių pasiekti 3 proc. Bet aš tikrai matyčiau prasmę, kad šis 4 proc. tikslas, jeigu dėl jo gali sutarti pagrindinės politinės ir parlamentinės partijos, atsispindėtų ir kažkuriame strateginiame dokumente“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė patikino, kad jau kitą savaitę Vyriausybė pateiks priemones, kurios leistų pasiekti 3 proc. gynybai tikslą.
„Grįžtant į šiandieną, tai kitą savaitę Vyriausybė ir Finansų ministerija pateiks priemones, kaip priartėti prie 3 proc. Ir koalicijoje apie tai diskutuojame“, – aiškino ji. Ji priminė, kad Liberalų sąjūdis šeštadienį rengia gynybos forumą, kurio metu apsispręs dėl to, kokios priemonės atrodo tinkamiausios.
Nori Vyriausybės lyderystės
Po I.Šimonytės susitikimo su iniciatyvos „4 procentai“ atstovais, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas Andrius Romanovskis tikina paprašęs Vyriausybės lyderystės sprendžiant finansavimo gynybai klausimą. Anot jo, dabartiniai debatai dėl 3 proc. nuo BVP skyrimo gynybai tik didina susipriešinimą tarp politinių jėgų, o sutarimo nerandama.
„Debatai, susiję su mokesčiais ir 3 proc., kartais eina net žalinga linkme. Nes nemažai susipriešinimo. Tai mes ir pasiūlėme, kad Vyriausybė, kaip biudžetą formuojanti institucija, kuri jau dabar dvigubai padidinto finansavimą gynybai, gali parodyti lyderystę“, – trečiadienį žurnalistams teigė A.Romanovskis.
Taip pat LVK vadovas pakartojo, kad nerandant sutarimo arba prieš pradedant veikti kitoms priemonėms, skolinimasis gynybai yra geras ir iniciatyvos atstovų palaikomas variantas.
„Mes sakėme, kad jeigu nėra politinio sutarimo, tai skolinimasis trumpuoju periodu yra geras sprendimas“, – komentavo jis.
Šio susitikimo metu iniciatyvos atstovai premjerei I.Šimonytei perdavė 50 tūkst. gyventojų parašų surinkusią peticiją, raginančią politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai.
„Elta“ primena, kad balandžio viduryje įvyko premjerės I.Šimonytės surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams, susijusiems su papildomu gynybos finansavimu, siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.
Taip pat, anot I.Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį ir pridėtinės vertės mokestį po 1 proc. punktą.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.