L. Kasčiūnas: manau, kad dar bent metams galime pratęsti bankų solidarumo mokestį

Siekiant finansuoti gynybos poreikius, būtų galima dar bent metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

L.Kasčiūnas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
L.Kasčiūnas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
V.Čmilytė-Nielsen.<br>T.Bauro nuotr.
V.Čmilytė-Nielsen.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Žygimantas Šilobritas

May 16, 2024, 9:28 AM, atnaujinta May 16, 2024, 10:28 AM

„Manau, kad galima bent dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį. Žinoma, jis nebeduotų tokio didelio efekto, kaip buvo praeitais metais. Tada surinkome 320 mln. eurų, kas leido labai pajudėti su Vokietijos brigados infrastruktūra“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė L. Kasčiūnas.

Taip pat krašto apsaugos ministras mano, kad Vyriausybė kitą savaitę pateiks projektą dėl gynybos finansavimo. Anot jo, Seime priėmus šiuos sprendimus, kai kuriuos pirkimus bus galima pradėti iš karto.

„Kitą savaitę jau pamatysime Vyriausybės ant stalo padėtą mokestinę kompoziciją. Ir mes galėsime jau kalbėti apie 3 proc. kitais metais“, – sakė jis.

„Dėl kai kurių dalykų iš karto, jau turėdami sprendimus dėl pinigų, galėsime sudarinėti kontraktus“, – tvirtino jis.

V. Čmilytė-Nielsen: neatmetu, kad solidarumo mokesčio pratęsimas bus aptariamas Seime

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta, kad parlamentas svarstys bankų solidarumo mokesčio pratęsimą finansuoti gynybos poreikiams. Visgi, anot jos, Liberalų sąjūdis skeptiškai vertina tolimesnį tokios priemonės taikymą.

„Vyriausybė tokią mintį turi (pratęsti solidarumo mokestį – ELTA) ir atidžiai ją vertina. Yra panašus projektas registruotas iš opozicijos pusės. Tikrai neatmetu, kad jis atsiras Seimo salėje kažkuriuo metu“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Liberalai buvo skeptiški praėjusį kartą. Matyt, tą poziciją ideologiškai ir išlaikysime“, – pridūrė ji.

Tuo pat metu, anot Seimo pirmininkės, gynybos finansavimui nėra idealių priemonių, todėl solidarumo pratęsimą reikės vertinti kitų siūlymų kontekste.

„Bet čia reikėtų matyti visą visumą. Nes kalbame apie gynybos finansavimo poreikį ir nėra idealių priemonių. Vienos priemonės geresnės, kitos blogesnės, bet vertinsime visą visumą. Neatmetu, kad tai bus viena iš mažesnių priemonių, kuri galėtų prisidėti prie gynybos finansavimo“, – aiškino ji.

ELTA primena, kad Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus ir jo pavaduotojas Andrius Palionis siūlo dar metams – iki 2025 -ųjų pabaigos – pratęsti bankų laikinojo solidarumo mokestį.

Dalį gauto pelno 2023 metais bankai skyrė šalies gynybai, pervesdami į šalies biudžetą 250 mln. eurų solidarumo įnašą. Prognozuojama, kad panašią sumą finansų institucijos skirs ir 2024 m.

Taip pat balandžio viduryje įvyko premjerės Ingrida Šimonytė surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams susijusiems su papildomu gynybos finansavimu siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.

Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį ir PVM po 1 proc. punktą.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.