„Jeigu krašto apsaugos ministras pasakė tai tik dabar, tai jau pavėluotai. Mes (socialdemokratai – ELTA) tai siūlėme dar gerokai anksčiau. Mes ir savo tarybos posėdyje priėmėme šį sprendimą vertindami esamą situaciją, lėšų reikalingumą mūsų gynybai ir didžiulius bankų pelnus, praeitais metais siekusius 1 mlrd. eurų“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė V.Blinkevičiūtė.
„Lygiai tą patį pasakė ir prezidentas G.Nausėda, kad iš tikrųjų bankų solidarumo mokestį reikėtų pratęsti. Ir manau, kad tai bus padaryta“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus ir jo pavaduotojas Andrius Palionis siūlo dar metams – iki 2025 -ųjų pabaigos – pratęsti bankų laikinojo solidarumo mokestį.
Dalį gauto pelno 2023 metais bankai skyrė šalies gynybai, pervesdami į šalies biudžetą 250 mln. eurų solidarumo įnašą. Prognozuojama, kad panašią sumą finansų institucijos skirs ir 2024 m.
Taip pat balandžio viduryje įvyko premjerės Ingrida Šimonytė surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams susijusiems su papildomu gynybos finansavimu siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.
Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį ir PVM po 1 proc. punktą.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
