Anot jos, toks apmokestinimas atitinka tris principus, kurie turi būti taikomi įvedant gynybos mokesčius: strateginį pagrįstumą, solidarumą, apsaugant pažeidžiamas visuomenės grupes nuo per didelės apkrovos, bei šaltinių adekvatumą ir tvarumą.
„Jeigu pasižiūrėtume į bankų solidarumo įnašą, jis atitinka šiuos kriterijus. Todėl yra tinkama priemonė tikslui pasiekti ir jį yra tikslinga pratęsti dar vieniems metams. Nes matome, kad bankų solidarumo įnašo pratęsimas metams galėtų sugeneruoti 70 mln. eurų. Tai adekvatus ir reikšmingas šaltinis gynybai“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
Vis tik prezidento patarėja nemano, kad kuro akcizų didinimas būtų tinkama priemonė ieškant papildomų lėšų gynybai, nes tai neigiamai atsilieptų regionuose gyvenantiems bei mažas pajamas uždirbantiems asmenims.
Ji tvirtina, kad teisingiau būtų kalbėti apie tabako ir alkoholio akcizus, nes jie neigiamai nepaveiks dalies visuomenės kasdienybės.
„Kalbant apie akcizą kurui, norėtųsi akcentuoti susisiekimo problemas Lietuvoje. (...) Ir šiandien, kada viešojo transporto reisai nukritę dvigubai, o Vyriausybė beveik metams nepateikė išvados dėl prezidento inicijuotų pokyčių viešojo transporto lengvatoms tikrai dėl akcizo kurui yra skepticizmas. Nes ypatingai mažas, bet net ir vidutines pajamas uždirbantiems žmonėms, tai ypatingai jaustųsi“, – komentavo ji.
„Turime ir kitus akcizus, tabako ir alkoholio. Ir apie juos kalbėti ženkliai prasmingiau, nes tai nepaveikia mažas pajamas turinčių ir regione gyvenančių žmonių kasdienybės“, – pridūrė ji.
I. Segalovičienė paminėjo, kad prezidentas toliau neigiamai vertina galimybę didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM).
„Vartojimo mokestis nėra opcija, jis yra regresinis ir iš principo neturime sudaryti tokios situacijos, kad tie, kas turi mažiau pajamų moka daugiau, nei turtingesni“, – tvirtino I. Segalovičienė.
ELTA primena, kad Seimo opozicinių frakcijų atstovai registravo siūlymą taikyti bankų solidarumo mokestį neribotą laiką.
Kaip teigia iniciatoriai, tokiu būdu bus surenkami papildomi mokesčiai į valstybės biudžetą ir sudarytos galimybės sparčiau užtikrinti šalies saugumą.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus ir jo pavaduotojas Andrius Palionis siūlo dar metams – iki 2025-ųjų pabaigos – pratęsti bankų laikinojo solidarumo mokestį.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas yra užsiminę, kad bankų solidarumo mokestis galėtų būti naudojamas gynybos reikmėms finansuoti.
Dalį gauto pelno 2023 metais bankai skyrė šalies gynybai, pervesdami į šalies biudžetą 250 mln. eurų solidarumo įnašą.
Prognozuojama, kad panašią sumą finansų institucijos skirs ir 2024 m. Galiojantis įstatymas įpareigoja bankus laikinojo solidarumo įnašą mokėti už 2023 ir 2024 metus.