Vyriausybė patvirtino energetinės nepriklausomybės strategiją: Lietuva taptų klimatui neutrali

Ministrų kabinetas trečiadienį priėmė atnaujintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės (NENS) strategijos redakciją, kuria numatoma iki 2050 metų Lietuvai tapti klimatui neutralia bei visiškai energetiškai nepriklausoma valstybe. Kad strategiją galima būtų pradėti įgyvendinti, ją palaikyti dar turės parlamentas.

​Ministrų kabinetas trečiadienį priėmė atnaujintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos redakciją.<br>Asociatyvi J.Stacevičiaus nuotr.
​Ministrų kabinetas trečiadienį priėmė atnaujintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos redakciją.<br>Asociatyvi J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Ūla Klimaševska

2024-05-22 14:22, atnaujinta 2024-05-22 14:25

Kaip skelbia projektą parengusi Energetikos ministerija, strategija padeda užtikrinti, kad iki 2050 metų Lietuva galėtų ne tik iš vietinių atsinaujinančios energijos šaltinių pagaminta elektra padengti visus šalies poreikius, tačiau ir tapti elektros eksportuotoja. Jau kovo mėnesį pirmą kartą pristatydamas strategiją energetikos ministras Dainius Kreivys akcentavo, kad Lietuvos gaminamos elektros perteklius patenkintų dalį Europos elektros energijos poreikių, atsiradusių po energetinių resursų importo iš Rusijos sustabdymo.

Be to, NENS iškeltas tikslas, kad iki 2030 metų Lietuvoje būtų įrengta 4,1 GW (gigavatų) saulės šviesos energijos elektrinių, planuojama, kad iki 2050 m. saulės šviesos energijos elektrinių galia pasiektų 9 GW.

Tam, kad Lietuva išvystytų 100 proc. klimatui neutralią ekonomiką, strategijoje planuojama skatinti saulės ir vėjo jėgainių sausumoje plėtrą, statyti jūrinių vėjų parkus. Lietuva iš viso planuoja turėti du bendros 1,4 GW (gigavatų) jūrinio vėjo parkus.

Balandį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) paskelbė, kad antrasis konkursas dėl 700 MW (megavatų) jūrinio vėjo parko neįvyko, jame panorus dalyvauti tik vienam rinkos dalyviui „Ignitis renewables“. Įmonė kartu su partneriu „Ocean Winds“ 2023 metais taip pat laimėjo konkursą dėl pirmojo jūrinio vėjo parko Lietuvoje.

Strategijoje įtrauktas siekis vystyti branduolinę energetiką ir statyti ketvirtosios kartos mažuosius reaktorius. Ministras Dainius Kreivys kiek anksčiau yra minėjęs, kad šiems mažiesiems reaktoriams yra naudojamos naujosios kur kas saugesnės technologijos. Todėl, anot D, Kreivio, politinis sprendimas dėl branduolinių reaktorių įrengimo turėtų būti priimtas iki 2028 metų. Tokiu atveju, ministro teigimu, pirmasis toks 0,5 GW (gigavatų) galios branduolinis reaktorius galėtų pradėti veikti 2038 metais, o likusieji – iki 2050 metų.

Strategija taip pat siekiama skatinti žaliojo vandenilio pramonę – planuojama, kad iki 2050 metų būtų pagaminama 732 tūkst. tonų vandenilio, kuris padengtų apie 32 proc. Lietuvos galutinio energijos poreikio. Daugiausia pagaminto vandenilio galėtų būti naudojama naftos perdirbimo, amioniako gamybos, transporto pramonėje, likęs kiekis – eksportuojamas.

„Be (žaliojo – ELTA) vandenilio mes apskritai negalime svarstyti apie atsinaujinančią energetiką, apie energetinę nepriklausomybę, nes vandenilis yra tos dujos, ant kurių stovės visa atsinaujinanti ateities energetika ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – akcentavo D. Kreivys.

NENS taip pat suplanuoti žingsniai dekarbonizuojant transporto, šilumos sektorius.

Anot Energetikos ministerijos, šiuo metu atsinaujinanti energija sudaro apie 40 proc. viso Lietuvos energetikos sistemos poreikio, daugiausiai – iš saulės ir vėjo energijos.

Per 2022–2023 m. elektros energijos skirstomuosiuose tinkluose buvo įrengta daugiau nei 800 MW (megavatų) atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) elektrinių, daugiau nei per 6 metus prieš tai. Per ateinančius dešimtmečius, anot Energetikos ministerijos, AEI plėtra įgaus dar didesnį pagreitį, leidžiantį paspartinti esminius šalies energetikos sistemos pokyčius.

NENS pirmą kartą kovo pabaigoje Seimo Ekonomikos komitete pristatė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Remiantis Energetikos įstatymu, Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (NENS) turi būti peržiūrima ne rečiau kaip kas penkerius metus. Kad ši Vyriausybės priimta strategija įsigaliotų, ją po Energetikos ministerijos pateikimo dar turės priimti Seimas.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.