„Instituciniai mechanizmai egzistuoja, bet norisi bendradarbiavimo keliu tai padaryti“, – pirmadienį Eltai sakė A. Armonaitė.
„Žemė priklauso valstybei, universitetas ja naudojasi. Tai reiškia, kad nėra kažkokios nuosavybės teisės. Antras dalykas, aš suprantu, kai valstybei šis projektas yra toks reikšmingas, gali kilti pagundų ieškoti situacijos ir papildomų naudų. Tokius ženklus matome, bet aš viliuosi, kad derybos su šiuo universitetu ir jo padaliniais netruks ilgiau nei derybos su „Rheinmetall“, – sakė ministrė.
A. Armonaitės teigimu, nuo susitarimo dėl sklypo priklausys ir tai, kada Vokietijos karinės pramonės milžinė „Rheinmetall“ atidarys gamyklą Lietuvoje.
„Reikia geranoriško bendradarbiaujančio požiūrio iš universiteto, kuris naudojasi valstybei priklausančia žeme. Aš asmeniškai tikiuosi, kad Vyriausybei pokalbiuose su universitetu pavyks rasti sprendimus“, – pažymėjo A. Armonaitė.
A. Armonaitė: „Rheinmetall“ aplink save suformuos klasterį
A. Armonaitė teigia, kad „Rheinmetall“ investicijų nauda Lietuvai gali būti kur kas didesnė nei rodo įsipareigojimai jau pasirašytoje sutartyje.
„Aišku yra tai, kad mes pasirašėme investicinę sutartį su įmone. Numatyta minimum 180 mln. eurų kapitalo investicijų, minimum 150 naujų ir gerų darbo vietų. Tai yra pagrindiniai minimalūs šio projekto parametrai“, – sakė A. Armonaitė, pridurdama, kad aptariamų investicijų potencialas yra kur kas didesnis.
„Viena vertus, tai yra artilerijos gamyba, darbo vietos ir taip toliau. Kita vertus, įmonės aplink save suformuos tam tikrą klasterį, bendradarbiaus su lietuviškomis kompanijomis, su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, universitetais. Taigi įmonės reikšmė gali būti didesnė nei rodo skaičiai investicinėje sutartyje“, – apibendrino A. Armonaitė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė pasirašė susitarimą su Vokietijos karinės pramonės milžine „Rheinmetall“ dėl jos plėtros Lietuvoje. Kaip teigiama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išplatintame pranešime, projektui suteiktas stambaus projekto statusas.
Anot ministerijos, apie tai, kur bus statoma gamykla, ketinama paskelbti artimiausiomis savaitėmis. Visgi neoficialiais duomenimis, gamykla bus statoma Baisogaloje.
Tikimasi, kad gamykla per metus pagamins dešimtis tūkstančių 155 mm kalibro šaudmenų.
Balandžio pabaigoje Seimas pritarė įstatymų pakeitimams, kurie leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greičiau pradėti projektų vystymą Lietuvoje. Įstatymui įsigaliojus, šie gamintojai galės pradėti projektų vystymą dar negavę statybų leidimų. Šiuos leidimus projektų vykdytojai turės gauti iki statybų pabaigos.
Pakeitimais supaprastinamos su teritorijų planavimu, žemės sklypų formavimu ir statyba susijusios procedūros. Taip sudaromos sąlygos tokios gynybos pramonės veiklą Lietuvoje pradėti per kuo trumpesnį terminą.
Šie įstatymų pakeitimai parengti bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija ir Vyriausybės kanceliarija.
L. Kasčiūnas tikisi, kad „Rheinmetall“ gamykla pradės veikti kitų metų pabaigoje
Pirmadienį Lietuvai pasirašius susitarimą su Vokietijos karinės pramonės milžine „Rheinmetall“, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas viliasi, kad gamykla pradės veikti jau kitų metų pabaigoje.
„Aš manau, kad kitų metų pabaigoje jau yra galimybė ( „Rheinmetall“ – ELTA) pradėti gamybą. Tai būtų labai gerai“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
Ministras akcentavo, kad šios Vokietijos gamyklos atidarymas stiprina šalies saugumą ir mažina priklausomybę nuo tiekimo grandinių.
„Be galo svarbu čia turėti gamybinį pajėgumą. Tai mažina mūsų priklausomybę nuo tiekimo grandinių, didina mūsų saugumą, galimybę užsipildyti sandėlius, užsipildyti rezervą, kas yra be galo svarbu ir šiame amunicijos segmente. Turėsime galimybę įsigyti iš gamyklos“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Ir tai svarbu saugumo požiūriu, kad Vokietijos verslas ateina čia, investuoja, kuria darbo vietas. Tai irgi yra saugumo tam tikras įrodymas“, – pridūrė ministras.
