Seimui pateikta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija

Seimui pateikta Vyriausybės jau priimta atnaujinta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (NENS).

Paukščių stebėjimas,Žuvinto ežeras,ornitologai.Elektros jungtis su Lenkija,stulpai,laidai<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Paukščių stebėjimas,Žuvinto ežeras,ornitologai.Elektros jungtis su Lenkija,stulpai,laidai<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Ūla Klimaševska

Jun 4, 2024, 1:02 PM

Ja numatoma iki 2050 metų Lietuvai tapti klimatui neutralia ir iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą eksportuojančia valstybe.

Ketvirtadienį po pateikimo už šį Energetikos ministerijos parengtą projektą balsavo 72, prieš buvo 1 ir susilaikė 22 parlamentarai.

Prieš įstatymo projekto pristatymą plenarinių posėdžių salėje energetikos ministras Dainius Kreivys žurnalistams sakė, kad šioje strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimas kainuos iki 150 mlrd. eurų, sukurs apie 140 tūkst. darbo vietų ir Lietuvai leis sutaupyti 6 mlrd. eurų.

Teikdamas parlamentui įstatymo projektą, ministras pabrėžė, kad NENS užtikrins Lietuvos energetinį saugumą, leis šaliai visiškai apsirūpinti elektros energija ir užtikrins konkurencingas kainas rinkoje elektros vartotojams.

Atnaujintoje strategijoje numatytas dviejų bendros 1,4 GW (gigavatų) galios jūrinio vėjo parkų įrengimas Baltijos jūroje. Pirmąjį tokio parko konkursą 2023 m. laimėjo „Ignitis Group“, antrąjį Energetikos ministerija pakartotinai planuoja skelbti kitų metų pradžioje.

Be to, strategijoje numatoma skatinti vėjo ir saulės jėgainių sausumoje plėtrą.

Iki 2030 metų Lietuvoje būtų įrengta 4,1 GW (gigavatų) saulės šviesos energijos elektrinių, planuojama, kad iki 2050 m. saulės šviesos energijos elektrinių galia pasiektų 9 GW.

Anot D. Kreivio, prognozuojama, kad iki 2050 metų Lietuvoje bus pagaminama apie 74 TWh (teravatvalandžių) elektros energijos, kai šiuo metu pagaminama apie 13 TWh.

Didžioji dalis elektros energijos būtų pagaminama iš vėjo elektrinių – apie 47 TWh per metus, dar 9,5 TWh – iš saulės energijos.

Taip pat atnaujinta strategija siekiama dekarbonizuoti transporto, šilumos sektorius, vystyti žaliojo vandenilio pramonę.

Planuojama, kad iki 2050 metų būtų pagaminama 732 tūkst. tonų vandenilio, kuris padengtų apie 32 proc. Lietuvos galutinio energijos poreikio.

Galų gale NENS numato galimybę Lietuvoje vystyti branduolinę energetiką, įrengiant ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius.

Kaip jau anksčiau minėjo energetikos ministras Dainius Kreivys, šiuose reaktoriuose yra naudojamos saugesnės technologijos.

Todėl, anot jo, politinis sprendimas dėl tokių jėgainių įrengimo turėtų būti priimtas iki 2028 metų.

Tokiu atveju pirmasis 0,5 GW (gigavatų) galios branduolinis reaktorius galėtų pradėti veikti 2038 metais, o likusieji – iki 2050 metų.

Tokie reaktoriai, ministro teigimu, galėtų pagaminti apie 11 TWh elektros energijos per metus. Pagrindiniu komitetu svarstyti NENS projektą paskirtas Ekonomikos komitetas, papildomais – Ateities, Aplinkos apsaugos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai bei Energetikos ir darnios plėtros komisija.

Apsvarsčius komitetuose, planuojama, kad į plenarinių posėdžių salę įstatymo projektas sugrįš dar Seimo pavasario sesijoje.

Pagal Elektros energetikos įstatymą, strategija turi būti atnaujinama ne rečiau kaip kas penkerius metus.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.