Kasėjus masina itin svarbios žaliavos klodai: skaičiuoja, jog ateityje jos poreikis augs milžiniškai

Tūkstančius metų didžiuliai ličio klodai gulėjo neliečiami druskinguose Pietų Amerikos ežeruose. Juos išjudino tik pasaulyje kilusi naujųjų technologijų, kurios neišsiverčia be šio metalo, banga.

Asociatyvi nuotr.<br>Scanpix.
Asociatyvi nuotr.<br>Scanpix.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 14, 2024, 1:03 PM

Ežero pavadinimas nekelia jokių malonių sąsajų. Tačiau Argentinoje esantis Mirusio vyro druskos ežeras, ispaniškai vadinamas Salar del Hombre Muerto, tarsi magnetas traukia šiuolaikinius lobių ieškotojus.

Tirštame ežero vandenyje po druskos pluta slypi medžiaga, kurios taip reikia elektromobiliams, kaip lėktuvams degalų. Tai – litis, lengviausias iš visų metalų.

Litis yra privaloma kompaktiškų baterijų, skirtų mobiliesiems telefonams, nešiojamiesiems kompiuteriams, dviračiams ir elektromobiliams, sudėtinė dalis.

Kiekvienoje elektromobilio baterijoje šio metalo yra apie 10 kilogramų.

Tona ličio šiuo metu kainuoja apie 23 tūkst. eurų.

328,1 tūkst. tonų – toks numatomas šio metalo poreikis pasaulyje 2040-aisiais. 2018 metais jis siekė vos 7460 tonų.

Jau pajudėjo vilkikai

Ilgą laiką druskos ežeras Argentinos Anduose buvo vienas atokiausių Žemės planetos kampelių.

Žvelgiant iš palydovo jis atrodo tarsi šviesi dėmė akmeninės dykumos viduryje beveik 4000 metrų aukštyje.

Čia šviečia aukštikalnių saulė, o naktys labai šaltos.

Tačiau dabar neasfaltuotais keliais nuolat darda sunkvežimiai. Jie gabena statybines medžiagas, buldozerius ir statybines detales naujiems fabrikams, kurie bus pastatyti aplink druskos ežerą.

Argentina, Bolivija ir Čilė vadinamos auksiniu ličio trikampiu. Šiame regione glūdi 53 proc. pasaulio ličio ir 46 proc. sertifikuotų globalių išteklių – tų, kuriuos išgauti ekonominiu ir techniniu požiūriu apsimoka.

Žinomiausia ličio išteklių gavybos zona – druskos ežerai Čilės Atakamos dykumoje.

Pirmauja Australija

Europoje taip pat yra ličio. Pavyzdžiui, didelis telkinys Čekijoje, į šiaurę nuo šalies sostinės Prahos.

Vokietijoje maždaug 15 mln. tonų ličio yra ištirpę Aukštutinio Reino baseino netoli Freiburgo terminiame vandenyje. Tai – vienas didžiausių pasaulio telkinių.

Šiuo metu Australijoje išgaunama 47 procentai pasaulyje turimo ličio. Toliau seka Čilė (30 proc.), Kinija (14,6 proc.) ir Argentina (4,7 proc.).

Tikėtina, kad Argentina, pradėjus eksploatuoti visas čia statomas kasyklas, taps antra pagal dydį gamintoja.

Viena vertus, taip yra dėl didelio kiekio lengvai ir pigiai išgaunamų išteklių.

Kita priežastis – įstatymai, kurie privatiems koncernams kur kas palankesni nei kaimyninėse valstybėse.

Kairiosios Bolivijos ir Čilės vyriausybės litį apibrėžia kaip strateginę žaliavą.

Šio metalo kasyba ten leidžiama tik kartu su valstybinėmis bendrovėmis.

O štai Argentinoje privatūs koncernai gali gauti licencijas iš šalies provincijų vyriausybių.

Beje, jų gubernatorius lengva įtikinti.

Sukruto ir europiečiai

Ilgą laiką Argentinoje darbavosi pusiau valstybiniai Kinijos koncernai.

Čia jiems nėra taikomi griežti atitikties reikalavimai kaip įmonėms, kurių akcijomis prekiaujama Vakarų biržose.

Dabar, kai Argentinos prezidentu tapo ekonomistas Javieras Milei, atrodo, kad Vakarų šalių koncernams iškrito geresnė korta. Kol kas didžiausias investuotojas šiame sektoriuje yra Australija.

Europos Sąjungai atstovauja Prancūzija, taip pat vykdomas ir kompanijos „Deutsche E-Metalle“ projektas, kuris yra dar pradinio etapo.

Ši bendrovė iš Dresdeno gręžia į rytus nuo Salar del Hombre Muerto ežero bandomuosius gręžinius.

Argentinoje išgaunamas litis ypač patrauklus dėl mažų mokesčių (jie sudaro tik tris procentus) ir lengvo žaliavos prieinamumo.

Taip yra todėl, kad išpumpuoti sūrymą iš ežero daug paprasčiau, nei susmulkinti ir chemiškai atskirti metalų turinčias uolienas. Ir kur kas greičiau.

Kai sūrymas pumpuojamas į paviršiuje esančius garinimo baseinus, dėl aukštikalnių saulės prasideda koncentracijos procesas.

Jo metu per kelis mėnesius susidaro tirštas dumblas, kuris valomas prijungtame gamybos įrenginyje ir perdirbamas į ličio karbonatą.

Itin pavojinga medžiaga

Tačiau šiuo atveju kyla rimtų problemų.

Litis – pavojinga medžiaga, labai degi, sprogstanti ir nuodinga. Šis šarminis metalas, dulkių pavidalu patekęs į plaučius, gali sukelti įvairių ligų.

Be to, gavybos procesui reikia daug vandens. O jis sausoje Andų aukštikalnėje yra retas ir brangus.

1998-aisiais JAV koncernas „Livent“ prie Salar del Hombre Muerto atidarė pirmąją gamyklą. Neilgai trukus išdžiūvo Trapičė (Rio Trapiche) – vienas iš dviejų vietovės upelių.

„Livent“, prie kurio nuolatinių klientų priklauso ir Vokietijos automobilių koncernas BMW, 2023-iųjų pabaigoje susijungęs su australų konkurentu „Allkem“ tapo ličio pramonės milžinu „Arcadium“.

Kėsinasi į vietos upes

Šis koncernas dabar nori prisiliesti ir prie antros upės – Patoso (Rio de Los Patos) ir 380 tūkst. litrų vandens per valandą nukreipti į gamybą.

Dėl to įspėjo vietos bendruomenės Atakamenos del Altiplano vadovas Romanas Guitianas.

Jau daugelį metų jis bylinėjasi teisme, nes jo tauta dėl ličio išgavimo neberanda pakankamai vandens savo galvijams.

R.Guitianas pasiekė bent dalinę pergalę – kovo mėnesį Katamarkos provincijos aukščiausiasis teismas patvirtino padarytą žalą prie Trapičės. Be to, teismas nurodė atlikti aplinkosaugos patikrą dėl viešųjų projektų ežero pietinėje pusėje.

Kol tai nebus baigta, naujų projektų nereikėtų tvirtinti.

Šį sprendimą, dėl kurio Katamarka atsiduria nepalankioje padėtyje su kitomis litį išgaunančiomis provincijomis – Saltos ir Chuchujaus (Jujuy), apskundė provincijos gubernatorius.

Byla veikiausiai bus pateikta Buenos Airių aukščiausiajam teismui.

Bet kol jis priims sprendimą, Patosas gali išdžiūti. O kaip vietos maištininkas? R.Guitianas jau gavo daug grasinimų mirtimi. Ne veltui toks ir ežero pavadinimas.

Jau bando gaminti kitokias baterijas

Automobilių pramonės koncernai pastaraisiais metais yra stambiausi ličio naudotojai. Todėl kiekviena iš didžiųjų valstybių ar, Europos Sąjungos atveju, regionų stengiasi, kad jame būtų bent vienas didelis baterijų gamintojas.

Europoje tai yra Švedijos kompanija „Northvolk“, šiais metais užsitikrinusi net 5 mlrd. eurų finansavimą naujai gamybos linijai.

Bet šios pramonės atstovai jau pradėjo gaminti ir automobilius su natrio jonų baterijomis. Iki šiol tokios buvo naudojamos elektriniams dviračiams arba elektros kaupikliams.

Natrio jonų baterijos yra daug pigesnės, tačiau jų trūkumas yra itin didelis svoris, palyginti su ličio baterijomis. Todėl kol kas automobilių gamintojai mėgina tokias naudoti tik mažoms transporto priemonėms.

Kinijoje nuo konvejerių dar praėjusių metų pabaigoje nuriedėjo prekės ženklo „Yiwei“ modelis, kuriam panaudota natrio jonų baterija.

Panašų pradėjo konstruoti ir kitas šios šalies gamintojas „Jiangling Motors“. Teigiama, kad vienu įkrovimu mašina galės įveikti iki 252 kilometrų.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.