Nukarūnavo net „Microsoft“: įvaldžiusi dirbtinį intelektą, ši įmonė tapo brangiausia pasaulyje

Brangiausių pasaulio kompanijų sąrašo pirmojoje vietoje – naujas pavadinimas. Šią savaitę JAV kompanija „Nvidia“ iš lyderio sosto sugebėjo išversti „Microsoft“.

„Nvidia“.<br>„Pexels.com“ nuotr.
„Nvidia“.<br>„Pexels.com“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 22, 2024, 7:52 PM

Nuo šių metų pradžios „Nvidia“ akcijos pabrango dvigubai, o nuo 2022-ųjų pabaigos – net 700 procentų. Per tą patį laikotarpį „Microsoft“ vertė pakilo 80 proc., „Apple“ – 50 proc.

Todėl nieko nuostabaus, kad šią savaitę „Nvidia“ tapo brangiausia pasaulio įmone, o jos rinkos kapitalizacija, neseniai perkopusi 3 mlrd. dolerių, pasiekė beveik 3,35 mlrd. dolerių.

Pasitelkė lotynų kalbą

1993 metais pakelės užeigoje susėdę trys amerikiečiai nutarė imtis nuosavo verslo.

Visi jie iki tol dirbo IT sektoriuje: dabartinis įmonės „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas – „CoreWare“ ir AMD, Chrisas Malachowsky ir Curtis Priemas – „Sun Microsystems“.

Partneriai pradėjo vos nuo 40 tūkst. dolerių vertės kapitalo, bet jų tikslas kurti grafikos procesorius pasiteisino.

Jau netrukus įmonė sulaukė tuo metu didžiulės 20 mln. dolerių investicijos iš „Sequoia Capital“ ir kitų fondų.

Įsibėgėjus verslui teko spręsti, kaip derėtų pavadinti įmonę, kad jos vardas būtų atpažįstamas. Jos gaminami procesoriai buvo žymimi raidėmis NV – tai buvo frazės „Next Version“ (liet. „nauja versija“) trumpinys.

Partneriai pasirinko išlaikyti šias raides ir pavadinime, todėl buvo pasirinkta „Nvidia“. Šis žodis kildinamas iš lotyniško „invidia“, kuris reiškia pavydą.

Priėmė svarbų sprendimą

„Nvidia“ gana sparčiai tapo vienu populiariausių procesorių tiekėjų, ypač skirtų grafikos dizainui ir žaidimams.

Dėl jų patikimumo bendrovė pelnė puikų vardą tarp IT kompanijų – 1999 metais jos pristatytas grafinio apdorojimo įrenginys (GPU) puikiai susitvarkydavo su daugybe smulkių užduočių, pavyzdžiui, apdorodavo milijonus pikselių kompiuterio ekrane.

Tačiau 2006-aisiais Stanfordo (JAV) universitete atliktas tyrimas parodė, kad tuo pat metu GPU gali būti panaudojamas ir kitaip, – jis gali pagreitinti matematines operacijas tiek, kiek to negalėdavo padaryti įprasti lustai.

Tada J.Huangas priėmė sprendimą, kuris tapo labai svarbus kuriant dirbtinį intelektą.

Jis investavo daug lėšų, jog GPU būtų suprogramuotas taip, kad jo galimybės būtų atvertos ne tik grafiniam panaudojimui.

Toks įrankis buvo įtrauktas gaminant „Nvidia“ lustus. Juos turėdami kompiuterinių žaidimų naudotojai ar grafikos dizaineriai galėjo net nenutuokti, kad tai yra naujas būdas atlikti didelio našumo skaičiavimus pasinaudojant jų įranga.

Tad jau 2012-aisiais buvo pristatytas ankstyvasis dirbtinio intelekto produktas – programa „Alexnet“, galinti klasifikuoti vaizdus.

Postūmį suteikė naujovė

Vis dėlto tikrasis proveržis įvyko 2022-aisiais, kai visiems pasaulio interneto vartotojams buvo atverta dirbtinio intelekto programa „ChatGPT“, – pokalbių robotas, bendraujantis su žmonėmis ir taip tobulinantis savo įgūdžius.

„OpenAI“ sukurta programa sulaukė milžiniško dėmesio ir investicijų.

Vien „Microsoft“, tapęs pagrindiniu partneriu, jai tobulinti skyrė per 10 mlrd. dolerių.

Kuo dėta „Nvidia“? Ji labai susijusi, mat dirbtinis intelektas buvo apmokytas naudojant net 10 tūkstančių šios kompanijos GPU, sugrupuotų „Microsoft“ superkompiuteryje.

„Nvidia“ gaminių staigiai prireikė ir kitoms dirbtinio intelekto programas kuriančioms kompanijoms, todėl nieko nuostabaus, kad jos akcijos pakilo į padebesius. 

Parengta pagal BBC.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.