„Planas buvo rengtas drauge su Vyriausybė programa, tai reiškia, kad tai, kas įrašyta „Naujos kartos Lietuva“ plane, tiesiogiai atspindi mūsų Vyriausybės įsipareigojimus. Manome, kad taip, kaip jie yra aprašyti, taip jie ir įgyvendinti. Mūsų nuomone, pateikti mokestiniai pasiūlymai Seimui atitinka Lietuvos įsipareigojimus“, – antradienį sostinėje vykstančios Finansų ministerijos ir EK organizuojamos metinės „Naujos kartos Lietuva“ plano konferencijos metu teigė G. Skaistė.
„Įvertinimo metodika, kuria EK vertina kiek rodikliai pasiekti ir kaip taikomos sankcijos, jeigu nepasiekti, buvo patvirtinta po dviejų metų, kai planas jau buvo pasirašytas. Manome, kad Lietuvos pateikti sprendimai Seimui atitinka įsipareigojimus ir kadangi čia nesutariame šioje vietoje su EK, tai tikiu, kad teismas yra ta institucija, kuri atsakys į visus iškeltus klausimus“, – pažymėjo ji.
G. Skaistė tikino, kad Lietuvos ir EK ginčas yra dėl mokestinių lengvatų šalyje, nes Komisijos nuomone, šio rodiklio pokyčių apimtis galėjo būti didesnė.
Susiję straipsniai
„Yra keletas rodiklių susijusių su mokesčių pakeitimais, vienas iš jų yra mokesčių lengvatų ir specialių apmokestinimų režimų peržiūra. Būtent šio rodiklio apimtis sukėlė klausimų EK, mes manome, kad tiek, kiek įsipareigojome, kiek suplanuota Vyriausybės programoje, tas ir buvo padaryta. Komisija mano, kad ambicija turėjo būti didesnė, nežinau, kodėl jie taip mano. Teismas atsakys, kaip yra iš tikrųjų“, – aiškino ministrė.
Kalbėdama apie visą planą konservatorė pabrėžė, kad investicijos jau įgauną pagreitį ir šiuo metu jau vykdomas įgyvendinimo etapas.
„Įgyvendinome tris ketvirtadalius visų reforminių veiklų, kurios buvo suplanuotos. Investicijos įgauna pagreitį, šiandien paleista kvietimų beveik 95 proc. visoms plano investicijoms, sutarčių sudaryta jau už 80 proc. viso plano lėšų. Bet investicijos įgauna pagreitį ir jau esame įgyvendinimo etape“, – sakė G. Skaistė.
G.Skaistė mano, kad šuo metu per daug dėmesio skiriama Europos Komisijos (EK) pasirinkimui užšaldyti 8,7 mln. eurų Lietuvai priklausančių RRF fondo lėšų, dėl plano dalies neįgyvendinimo.
Tuo metu EK Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo darbo grupės generalinė direktorė Céline Gauer pabrėžia, kad kadangi neįvykdytas įsipareigojimas dar tik pateikus mokestinius siūlymus, tai turės poveikį ir galutinai priimtų pakeitimų vertinimui.
„Man atrodo, nesutarimas yra paprastas, teismas atsakys ar gana abstraktus aprašymas atitinka tai, kas buvo įsipareigota ar ne. Šiuo metu kalbame apie 8,7 mln. eurų, kai visa plano vertė yra 3,8 mlrd. eurų. Sakyčiau, nepaisant to, kad šaukštas deguto sugadina statinę medaus, mes kalbame apie mažą dalyką, kuris visame kontekste yra tikrai nedidelė detalė“, – antradienį teigė G. Skaistė.
„Manau, kad visi turėtume suprasti, kad tai buvo tik pirmas žingsnis, todėl ir nedidės apimties užšaldymas. Bet kas yra labai svarbu, tai galutinė forma, kuri bus pateikta ir priimta parlamente ir kaip ji dera su tikslu“, – aiškino C. Gauer.
EK atstovė pabrėžė, kad institucija jau kurį laiką bandė atkreipti Lietuvos dėmesį į tai, kad mokesčių sistema neprisideda prie nelygybės mažinimo. Visgi, ji sako – šiuo atveju užšaldytas lėšų kiekis yra nedidelis.
„Vienas dalykas, dėl kurio sutariame, kad tai tik nedidelė visos sumos dalis. Bet ši reforma yra labai svarbi, nes mokesčių sistema Lietuvoje neskatina lygybės. (...) Komisija Lietuvai šį faktą komunikavo jau apie dešimtmetį“, – tvirtino ji.
G. Skaistė aiškino, kad šiuo metu lėšos užšaldytos dėl EK nuomonės, kad siūlytoje mokesčių reformoje buvo nepakankamai peržiūrėtos lengvatos. Ji pabrėžia, kad yra ir daugiau mokesčių pakeitimo sričių, kur įsipareigojimai išpildyti, bet šis vienintelis „kelia klausimų“.
„Šis rodiklis yra susijęs būtent su teisės aktų pateikimu svarstyti Seimui. Tai reiškia EK kelia klausimą ne tai, kad Seimas nepriėmė įstatymų, nes už tai dar neatsiskaitinėjome, bet kelia klausimų įstatymų projektai, kuriuos pateikėme Seimui“, – aiškino G. Skaistė.
„Ir susijęs būtent su mokesčių lengvatų peržiūra, kuris kelia klausimų. EK žmonės mano, kad jis yra pasiektas 50 proc. Mano nuomone, taip kaip jis užrašytas plane, mes jį esame pasiekę 100 proc. Ir matyt, šiandien tas etapas yra tai, kad kreipėmės į teismą, kad pasakytų, kurie esame teisūs. Tiesa sakant, tikslas EK plane užrašytas taip, kaip jis užrašytas Vyriausybės programoje“, – komentavo ji.
M. Vaščega: vis dar yra 180 rodiklių, dėl kurių Lietuva turės atsiskaityti, norėdama gauti visas numatytas RRF lėšas
Norint gauti likusias galimas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) fondo lėšas, Lietuvai reikės įgyvendinti dar 180 rodiklių, teigia Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega. Jis pabrėžia, kad šaliai iki dabar išmokėta 34 proc. visų šaliai numatytų lėšų, siekiančių 3,2 mlrd. eurų.
„Lietuvai šiai dienai yra išmokėta 34 proc. visų numatytų sumų. Dalis jų yra išmokamos, kaip avansas, dalis dėl to, kad buvo atsiskaityta už pasiektus rodiklius. Tačiau vis dar yra 180 rodiklių, dėl kurių reikės atsiskaityti. Tam mes turime laiko iki 2026 m. rugpjūčio mėn., kiek yra numatytas šios priemonės laikotarpis“, – antradienį žurnalistams teigė M. Vaščega.
Paklaustas, kaip vertina Lietuvos norą kreiptis į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą (ESBT) dėl EK įšaldytų beveik 9 mln. eurų lėšų, atstovybės vadovas tvirtino, kad šaliai dar nesikreipus į teismus, įvertinti situaciją sunku. Visgi, jis pabrėžė, kad EK ne kartą Lietuvai rekomendavo ir su ja aptarinėjo mokesčių sistemos peržiūrą.
„Iš tikrųjų rodikliai, kurie numatyti plane, jie buvo aptarinėjami su Lietuva, jie svarbūs šalies ateities atsparumui. EK ne vienerius metus rekomendavo Lietuvai peržiūrėti mokesčių sistemą ir tai pirmiausiai susiję su tuo, kad būtų daugiau lėšų viešosioms paslaugoms, kurioms dažnu atveju sudėtinga užtikrinti finansavimą ir jų kokybę“, – aiškino jis.
„Pertvarkos susijusios mokesčių sistemos pakeitimais tam, kad ji taptų teisingesnė ir iš jos dingtų specialūs apmokestinimo režimai arba tam tikros išimtys. Iš esmės, daugiausiai tai susiję su pajamų apmokestinimu“, – tvirtino jis.
M. Vaščega nemano, kad politiniai pokyčiai tiek Lietuvoje, tiek Europoje galėtų ar turėtų vesti prie šalies įsipareigojimų persiderėjimo.
„RRF turi aiškius tikslus ir aiškias priemones ir jis pritaikytas visoms valstybėms narėms kartu, bet kartu ir kiekvienai individualiai. Ir jis yra įtvirtintas ES teisės aktuose. Tai aš manau, kad labiausiai dabar reikia koncentruotis į jo įgyvendinimą“, – sakė M. Vaščega.
ELTA primena, kad Lietuva iš RRF fondo yra gavusi beveik 1,36 mlrd. eurų – 886 mln. eurų subsidijinės dalies ir beveik 470,3 mln. eurų paskolinės dalies lėšų.Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.
Lietuva taip pat pasikreipuisi į ESBT, reaguodama į EK pritaikytą dalinę 8,7 mln. eurų sankciją Lietuvos RRF plano daliai.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė praeitą savaitę sakė, kad antrasis RRF fondo lėšų išmokos Lietuvai prašymas yra sustabdytas tol, kol parlamentas nepriims su mokesčių reformos paketu susijusių sprendimų. Anot jos, jeigu reikalingi pokyčiai nebus priimti, EK gali taikyti sankcijas.